aš… paskambinsiu policijai ir pareikalausiu jį apklausti.
– O kas, jei jis sakys, kad tąnakt jis ją paliko gyvą ir sveiką?
Klerė sukryžiavo rankas, atkartodama jo judesį.
– Kieno tu pusėje?
– Nenoriu dar vienos scenos savo bare.
– Gerai. Tada apklausiu jį pati, kai jis išeis iš tavo baro.
Jis papurtė galvą.
– Trokšti pavojų, cher?
Cher? Pietietiškas cherie trumpinys? Prancūziškai brangute. Kažkas jos skrandyje suplazdėjo ir pakuteno. Niekas iki šiol jos nėra vadinęs brangute. Nors tai ir nebuvo komplimentas. Jis jos nė nepažįsta. Tikriausiai taip vadina visas moteris, kad ryte nereikėtų atsiminti jų vardų.
Ji išsitiesė.
– Aš vardu Klerė, – prisistatė ji ir ištiesė dešinę ranką. – Klerė Bruks. O tu?
Vienas jo lūpų kamputis pakilo.
– Vakar davei savo vizitinę, daktare, pameni?
– Ak. – Ji pajuto, kaip jos veidas vėl užkaista. Dar vienas paikas ėjimas. Nieko naujo. Jos ranka liko ištiesta ir jis… ją paspaudė.
– Reifas Moras.
Ji nusišypsojo. Kaip kvaila taip džiaugtis rankos paspaudimu.
– Pone Morai.
– Tiks ir Reifas. – Klerės rankos visuomet būna šaltos, tad karštis ir delno šiurkštumas privertė ją sušilti. Oda prie odos. Jo vyriškumas spinduliavo karščiu.
Ji truktelėjo ranką atgal.
Jis tikriausiai net nesuvokė, koks yra seksualus.
– Klausyk, Klere. Kodėl tau negrįžus…
Ji aiktelėjo.
– Kas?
Nepaisydama Reifo, Klerė atsistūmė nuo baro ir nužingsniavo. Sustojo priešais pankišką peroksidinę blondinę.
– Iš kur tai gavai? – Klerė parodė pirštu į kaklo papuošalą, kabantį ant juodo odinio blondinės korseto. Ant storos sidabrinės grandinėlės kabėjo alavinis pakabutis, siekiantis maždaug du colius.
Ji perkreipė pasišlykštėjimo kupiną veidą ir nusisuko.
– Ne tavo reikalas.
Klerė sugriebė jai už rankos. Ji galiausiai rado Džiulijos pėdsaką ir tikrai jo nepaleis.
– Tikrų tikriausias mano reikalas. Tiksliai žinau, kad šis pakabukas negali priklausyti tau.
Moteris truktelėjo ranką iš Klerės gniaužtų.
– Nieko tu nežinai. Dabar dink iš vaizdo, kol…
– Ar kažkas nutiko? – Šalia Klerės išdygo Reifas ir atsistojo tarp abiejų moterų.
– Taip, šita kvaiša prie manęs kimba.
– Reifai, tas pakabutis, – Klerė bakstelėjo pirštu į kaklo papuošalą ant grandinėlės. – Jis Džiulijos. Ji niekada savo noru nebūtų jo atidavusi.
Reifas žvilgtelėjo į pakabutį, paskui vėl į Klerę.
– Kaip gali būti tuo tikra?
Klerė prisimerkusi nužvelgė moterį.
– Gal derėtų paskambinti policijai, kad jie išsiaiškintų.
– Vaje, ji beprotė. Dingstu iš čia. – Moteris apsisuko eiti, bet Reifas čiupo jai už peties.
– Užtruks tik minutėlę. – Jis žvilgsniu įtikino ją palaukti. Puikus talentas.
Peroksidinė blondinė gūžtelėjo pečiais.
– Nesvarbu.
Reifas vėl žvilgtelėjo į Klerę.
– Padovanojau jį Džiulijai, kai ji baigė Kosmetologijos mokyklą. Nugarėlė išgraviruota. Mano vardas, jos vardas ir data – 04-27-05.
Reifo antakiai pakilo, jis atsisuko į moterį su korsetu.
– Nemokami gėrimai visą vakarą, jei leisi pažiūrėti į pakabuko nugarėlę.
Moters akys išsiplėtė.
– Žinoma! – Ji nusiėmė per galvą grandinėlę ir įmetė į ištiestą delną.
Reifas jį apsuko ir Klerė pasilenkė pažiūrėti.
Kaip ji ir buvo įsitikinusi, nugarėlėje puikavosi graviruotė, įrodanti, kad pakabukas Džiulijos.
– Sakiau! – daktarė Klerė Bruks mėgino ištraukti pakabutį iš jo rankos, bet Reifas buvo greitesnis.
Ji nė kiek nesutrikusi nukreipė dėmesį į šviesiaplaukę moterį.
– Iš kur gavai?
Blondinė prunkštelėjo.
– Kodėl turėčiau tau sakyti?
– Galėčiau sumokėti.
Oho. Reifas jau norėjo patarti gerajai daktarei pinigų neduoti, bet… jis ir taip jau prisidėjo.
Blondinė delsė.
– Tikrai? Kiek?
Klerės antakis truktelėjo, ji pakėlė milžinišką rankinę prie krūtinės ir ėmė joje kuistis, kol galiausiai ištraukė kelis banknotus.
– Dvidešimt dolerių?
– Penkiasdešimt.
Aha. Blondinė ne kvaila.
– Duosiu septyniasdešimt penkis, – šovė ji, stumtelėdama akinius aukščiau ant nosies. – Už informaciją ir pakabuką.
Blondinės akys godžiai žybtelėjo.
– Nusipirkau Blue Bayou blusturgyje, – ji ištiesė ranką.
Naivioji daktarė nuleido galvą.
– Kuris prekystalis?
Blondinė papūtė lūpas ir susiraukė.
– Nežinau! Ei, sumokėsi ar ką?
Daktarė Bruks atsuko jai nugarą, susikūprino ir kažką išsitraukė iš kišenės. Apsisukusi, plekštelėjo banknotus į ištiestą šviesiaplaukės delną ir ši tučtuojau
