suriaumojo vos spustelėjus paminą, ir ji nurūko per aikštelę, stengdamasi nepaisyti plyksčiojančių kamerų, kai pastebėję veiksmą sujudo paparacai.
Nagi, Santai, – burzgiant varikliui sumurmėjo ji, kameroms spragsint džiaugėsi vis dėlto pasidažiusi ir nerimavo, kad paskambinęs jai vyras galbūt užmigo. Bet štai išvydo jį vis dar su vakarykščiu kostiumu kiek netvirtai žengiantį automobilio link. Pamačiusi, kokios jis būklės, Ela suspaudė lūpas. Žiniasklaida šitai tikrai panaudos. Kostiumas suplėšytas ir nešvarus, be to, jį puošė kelios šviežios mėlynės. O pamėkliškai išblyškusi oda tik pabrėžė, kad jis nesiskutęs.
– Buongiorno! – garsiai ir guviai pasisveikino Ela jam įsėdus.
– Labas rytas, Ela.
Tai buvo jų žaidimėlis, pradėtas dar per pokalbį dėl darbo. Ela, pasiryžusi parodyti, kaip puikiai kalba itališkai, mėgindama įtikinti, kad net būdama australė tinka šiam darbui, prisistatė itališkai.
Santas nė nemirktelėjęs atsakė angliškai, įrodydamas viršenybę ir taip pasakydamas, kad angliškai kalba geriau nei ji itališkai, o tai, žinoma, buvo tiesa. Bet, kaip paaiškėjo, Elos italų kalbos žinių pakako darbui gauti. Tačiau būdami dviese juodu dažniausiai bendraudavo angliškai, išskyrus šį abipusį žaidimą.
– Maniau, nori, kad atrodytume elegantiškai.
Jis tik susiraukė.
– Sakei, kad visur pilna žurnalistų.
– Taip ir yra, – ištarė Santas. – Aš tik perspėjau tave.
– Prašau. – Ela padavė jam kavos.
– Reikia ir Aleksandrui nupirkti, – pasakė Santas.
– Jau nupirkau.
– Tada važiuojam.
Jie išrūko iš aikštelės.
– Kodėl tavo automobilyje mechaninė pavarų dėžė? – pasiskundė Ela, nes buvo įpratusi vairuoti su automatine, nors Santas, žinoma, to nelaikė tikru vairavimu. Bet jis neatsakė, tik sėdėjo neįprastai tylus, o automobilis išriedėjo į ryškią saulę. Ela pastebėjo, kaip jis susiraukė, ir jo pagailėjusi įkišo ranką į Santo rankinę ir padavė akinius nuo saulės. Bet net jie neuždengė visos mėlynės po akimi.
Žurnalistams plūstant Ela atsargiai slinko į priekį, suvokdama, kad visus juos prispaustų pėdai slystelėjus ant Santo automobilio greičio paminos.
– Tik važiuok! – Santas nusikeikė, kai jie susibūrė fotografuoti, ir darsyk, kai Ela kelis kartus spustelėjo garso signalą ir pagaliau juos išvaikė.
Važiuojant per miestą nuotaika nesitaisė.
– Neapkenčiu vairuoti šitoj šaly, – suniurnėjo Ela, kai buvo priversta staigiai pasukti ir vos nesusidūrė su mopedu Vespa. Australijoje važiuojama kaire kelio puse ir retkarčiais net pavyksta laikytis kelių eismo taisyklių.
Tik Elą erzino ne eismas ir ne šeštą valandą pažadinęs viršininko skambutis, o violetinės žymės ant jo kaklo, kurių tikrai nepaaiškina tos peštynės, į kurias vakar įsivėlė.
Po paraliais, – niūriai galvojo ji, – net šeimos skandalo sūkury, net Batalijoms ir Korečiams kivirčijantis, Santas bus kaip visada.
Bet su kuo šį kartą?
Ne, Ela smulkmenų neklaus.
Ji tikrai nenori žinoti, ar jis sulaužė tradicijas ir susidėjo su Teilore Karmaikl, pritrenkiančia amerikiete aktore, kuri naujausiame Santo prodiusuojamame filme atlieka pagrindinį vaidmenį.
Filmavimas prasidės pirmadienį, ir Santas asmeniškai rūpinosi, kad Teilorė neįsiveltų į nemalonumus. Jis primygtinai kvietė ją į vakarykštes vestuves, kad ne tik užtikrintų gerą Teilorės elgesį, bet ir pareklamuotų filmą. Turint omenyje jųdviejų reputaciją, tikriausiai neverta nė spėlioti, kas nutiko.
Tikrai metas judėti toliau. Jei negaus naujo darbo, gal galėtų išvykti į Londoną arba Prancūziją.
O gal net grįžti namo?
Santas paprašė sustoti, kad išsiimtų grynųjų broliui iš areštinės ištraukti, ir Ela užsimerkusi atrėmė galvą į atlošą. Mintis apie namus nė kiek neguodė. Po kelių dienų mamos gimtadienis, ir iš Elos bus laukiama skambučio. Nuo šios minties ūmai apėmė panika, ji atsimerkė, porąkart giliai įkvėpė ir suvokė nė iš tolo nesanti pasiruošusi grįžti namo.
Ji stebėjo, kaip Santas keliskart mėgina susitvarkyti su bankomatu, paskui irzliai atsidususi išlipo iš automobilio, priėjo prie jo ir suspaudė kodą.
– Ką be tavęs daryčiau?
Klausimas nebuvo meilus. Akimirką jis pasuko galvą, ir Ela pajuto, kaip nukaista skruostai, bet paskui pasakė sau, kad už jo žodžių nėra paslėptos reikšmės. Santas tikrai nežino, kuo ji buvo užsiėmusi pastarosiomis dienomis.
Be to, guodė save Ela, kas jos vietoje neieškotų kito darbo? Nusibodo jį išpirkinėti – nusibodo, nes dabar laisvą dieną teko keltis absurdiškai anksti, kad išpirktų jo brolį. Jai taip pat įkyrėjo tvarkyti storą Santo juodąją knygelę: siuntinėti gėles ir papuošalus jo merginoms, užsakinėti jaukius staliukus fantastiškuose restoranuose, rengti romantiškus savaitgalius, o paskui ramdyti pasipiktinusias moteris, nes Santas neišvengiamai jas įskaudindavo.
– Kaip Teilorė? – Tiesiog nesusilaikė nepaklaususi, nes filmo reklamos kampanijos dėlei Teilorė vakar turėjo elgtis gražiai.
– Niente dichiarazione, – atsakė Santas ir išvydęs suspaustas lūpas nusišypsojo. – Repetuoju, kaip šiandien žurnalistams sakyti jokių komentarų. Gal ir tau reikėtų.
Jis puikiai mokėjo išsisukti nuo klausimų – ir ne tik apie moteris. Jam visada pavykdavo numoti ranka į dalykus, kurie lyg ir turėjo būti svarbūs, bet Santui tiesiog nerūpėjo.
Sustojus prie policijos nuovados Elai palengvėjo, kad žurnalistai nelaukė. Vadinasi, dar nepasklido gandai, kad Aleksandras čia.
– Kaip manai, kaip jis jaučiasi?
Конец ознакомительного фрагмента.
Текст предоставлен ООО «ЛитРес».
Прочитайте эту книгу целиком, купив полную легальную версию на ЛитРес.
Безопасно оплатить книгу можно банковской картой Visa, MasterCard, Maestro, со счета мобильного телефона, с платежного терминала, в салоне МТС или Связной, через
