Priverčiau ją prisiekti, kad bus atsargesnė.
– Dabar ji gaus pagalbą, kurios reikia.
Gvena tramdė akis užplūdusias ašaras.
– Jaučiuosi tokia nevykėlė. Man reikėjo…
Lukas apglėbė ją per pečius.
– Ji – suaugusi moteris, galinti priimti savo sprendimus – teisingus arba klaidingus. Negali jos kontroliuoti.
Gvena suvokė, kad Lukas teisus. Būtų pasakiusi tą patį atsidūrusiam panašioje padėtyje, vis dėlto tai nesumažino ją gniaužiančio kaltės ir bejėgiškumo jausmo.
Giliai įkvėpusi pajuto netikėtą dėkingumą Hadsonams. Jie nugabeno seserį į saugią vietą.
– Labai dėkoju, kad pasirūpinai Nike. Būčiau norėjusi būti šalia, bet gerai, kad ja rūpinamasi. Viskas galėjo baigtis daug liūdniau.
Lėtai linktelėjęs ir ilgai, mąsliai į ją pažvelgęs, Lukas atsakė:
– Visi nori, kad Nikė pasveiktų. Bėda ta, kad tai įvyko lemiamu Hadsonų filmams metu. Nikė turėjo ruoštis reklamuoti Laukiamąjį. Tai, kad ji – reabilitacijos klinikoje, gali pakenkti filmo įvaizdžiui spaudoje ir visuomenėje.
Gvena iš savo aktorystės metų prisiminė įsipareigojimus viešiesiems ryšiams. Nors ir atsisakė perspektyvios aktorės karjeros ir gyvenimo Holivude, būtų reikėję amnezijos priepuolio, kad pamirštų alinamas reklamos filmų kampanijas: interviu žurnalams, pramoginės ir naujienų laidos, vieši pasirodymai.
– Sudėtinga, – pripažino ji ir truktelėjo pečiais. – Tačiau kol Nikė reabilitacijoje, nieko negalima pakeisti.
Lukas taip tvirtai atrėmė Gvenos žvilgsnį, kad ji pasijuto nesmagiai.
– Nesutinku, – tarė jis aksominiu balsu, bet ryžtingai. – Šiuo atveju būtina atitraukti spaudos dėmesį. Praėjusią naktį, pasirūpinę Nike, surengėme skubų susitikimą ir radome sprendimą.
Gvena vėl gūžtelėjo pečiais abejodama, ar jai būtina tai žinoti. Jos rūpestis – Nikė, o ne Hadsonų filmai.
– Džiugu girdėti.
Lukas ironiškai šyptelėjo.
– Dar pažiūrėsim. – Jis surimtėjo. – Norėdami atitraukti dėmesį nuo Nikės, vakar paskelbėme pranešimą spaudai. Pranešėme, kad mudu esame susižadėję.
Gveną ištiko šokas. Ji dėbsojo į Luką neįstengdama patikėti. Tada sumirksėjo ir papurtė galvą. Tikriausiai neteisingai išgirdo.
– Ką pasakei?
– Spauda mano, kad mudu esame susižadėję ir susituoksime.
Gvena dar stipriau papurtė galvą.
– Tikrai ne. Aš tavęs net nepažįstu. Aš nenoriu tavęs pažinti, – pridūrė ji pabrėžtinai. – Viena priežasčių, kodėl palikau Holivudą, kad pabėgčiau nuo nepaliaujamo viešųjų ryšių teroro. Joks…
– Jau paskelbta, – tvirtai tarė Lukas. – Jei nenori, kad sesers reputacija būtų maišoma su žemėmis, sutiksi bendradarbiauti.
Šaltas Luko balsas užgavo Gveną. Ji dar kartelį žvilgtelėjo jam į akis, ir sudrebėjo.
– Skamba beveik kaip šantažas, – išrėžė ji.
– Vadink kaip nori, – atsakė Lukas. – Išmanau savo darbą, bet stebuklų nedarau. Tavo sesuo užvirė šią košę, ir kažkam reikia ją išsrėbti. Niekam nebus geriau, jei dėl jos brandos ir drausmės stokos leisime žlugti Laukiamajam ir, žinoma, jai.
Gvena stojo ginti sesers.
– Nenutuoki, kiek Nikei teko patirti. Kai mūsų tėvai išsiskyrė, jai buvo labai sunku. Liko kone našlaitė – tiek dėmesio tėvai jai teskyrė. Visą tą laiką ji kovoja su skyrybų padariniais.
– Tam yra psichoterapija, – atkirto Lukas. – Niekieno gyvenimas nėra tobulas. Reikia suaugti ir prisiimti atsakomybę už tai, kas esi ir ko nori. Nikė to laiku nesuprato.
Net jeigu Luko žodžiuose ir buvo lašas tiesos, Gvena nesiruošė taikstytis su jo šaltumu.
– Lengva sakyti, kad niekieno gyvenimas nėra tobulas. Numanau, taviškis buvo beveik toks. Tobulieji galingieji Hadsonai.
Lukas vyptelėjo.
– Kad mes tobuli ir galingi, manai tik todėl, kad aš pasidarbavau su spauda. Lygiai tą patį dabar darau su šiuo filmu ir tavo sesute.
Na, žinoma, jos sesuo – tik nepageidautinas priedas. Gvena įsiuto.
– Puikus bandymas, bet nemanau, kad tai padės. Nes nesu įdomi, – paprieštaravo ji. – Nesisukioju Holivude. Paparacų manymu, ramiai ir nuobodžiai gyvenu gelbėdama arklius savo dėdės rančoje. Ir kaip tik taip ketinu gyventi ir toliau.
– Pakartosiu, kad klysti. Tu buvai numylėtinė. Moterys troško būti tokios gražios ir stiprios. Vyrai tavęs geidė. Paskutinis tavo filmas pasirodė prieš metus, o kai po dviejų savaičių jis išeis vaizdadiskio formatu, pirmaus perkamiausiųjų sąrašuose.
Gvena tyliai nusikeikė.
– Taigi, kalbant viešųjų ryšių terminais, aš esu mėnesio sensacija, – tarė ji ir pajuto, kad Luko sumanymas suveržia ją it tramdomieji marškiniai. – Vis tiek nieko neišeis. Aš turiu rančą.
– Nutarta, kad kurį laiką aš čia pasisvečiuosiu. Tada, po kelių savaičių, mes įspūdingai pasirodysime Los Andžele.
Gvenai pasidarė silpna.
– Aš net trims sekundėms nesugebėsiu apsimesti tave dievinančia sužadėtine.
– Laimėjai Auksinį gaublį ir buvai nominuota Oskarui. Tai bus vieni juokai.
– Juokai, – pakartojo Gvena dvejodama. – Tas pat, lyg būčiau susižadėjusi su pačiu velniu. Buvau ištekėjusi už vyro, kuriam manęs reikėjo tik dėl… – Ji nutilo. Vis dar buvo skausminga prisiminti. – Aš negaliu daugiau apsimetinėti.
– Gali dėl savo sesers, – paprieštaravo Lukas.
Gvena nuėjo prie sieninės spintos ir paėmė aulinius batus. Jautėsi įspeista į kampą, tokia bejėgė, kad norėjo spiegti. Pats laikas išmėžti gardus. Dievas mato, reikėjo atsikratyti energijos pertekliaus, kuris kiekvieną sekundę grasino pratrūkti. Gvena nusispyrė batus ir sukišo pėdas į aulinius, mėgindama nekreipti dėmesio į aukštą įspūdingą Luko Hadsono figūrą, stovinčią už trijų pėdų.
– Kur pageidautum, kad apsistočiau, kol čia viešėsiu? Turi svečių kambarį?
Galvon šovė keli griežti ir kandūs atsakymai, kur ji pageidautų matyti Luką, bet įsikando lūpą
