visai neturi principų?
– Turiu jų daugybę, – atsakė ji vaduodamasi iš suknelės.
Jis suraukė tamsius antakius.
– Ką čia darai?
Džeidė sviedė suknelę ant grindų ir kilstelėjusi smakrą atsistojo priešais jį tik su juodų nėrinių liemenėle bei kelnaitėmis ir provokuojamais aukštakulniais. Mirksnį jai rodėsi, kad ji išsinėrė ne vien iš suknelės, bet ir iš savo gelmių. Dingojosi, kad Niko žvilgsnis prasiskverbė ne tik pro nėriniuotus apatinius. Juto jo kaitrą visa oda – tiek viduje, tiek išorėje. Kažkas sukruto – vibruojantis pulsas, kuris, regis, tankėjo su kiekviena tvinksinčia sekunde.
– Einu išsimaudyti, – sukaupusi drąsą ir ryžtą pasakė ji. – Paskui, kai atsigaivinsiu, išeisime viešai atšvęsti sužadėtuvių.
Nikas stovėjo giliai kvėpuodamas, įsmeigęs į ją neapykantos aptemdytas akis – tokio jo dar niekam neteko matyti.
– Neleisiu tau išsisukti, Džeide, – perspėjo jis. – Negali taip manęs išdulkinti, ar girdi?
– Kaip tinkamai parinkai žodžius, – sklęsdama į vonią ištarė Džeidė. – Bet jokio dulkinimosi nebus, aišku? Dėl šito nesitarėme. – Ji žaismingai pagrūmojo pirštuku ir uždarė vonios duris.
Nikas iškvėpė – rodėsi, kad atodūsis atsklido iš žemės gelmių. Jis buvo daugiau nei supykęs. Įpykęs. Įsiutęs.
Išdulkintas.
Džeidė paspendė jam spąstus. Nebuvo kitos išeities, tik jai paklusti. Apsikvailins per visą pilvą, jei spauda suuos apie jo senelio machinacijas. Jei privalės, ves ją, bet pasistengs neatrodyti kaip stumdomas pėstininkas.
Jis sugniaužė ir atpalaidavo kumščius. Norėjo išspirti vonios duris ir išvilkti tą klastingą raganą lauk už ilgų juodų plaukų. Nemanė, kad įmanoma taip nekęsti. Ar to norėjo senelis? Kad jis nekęstų net oro, kuriuo kvėpuoja Džeidė Somervil? Dėl Dievo meilės, ką jis sau galvojo, visiems metams susaistydamas juos fiktyviomis vedybomis? Jam tai bus kančia. Santuoka apskritai yra blogas dalykas. Jis neapkentė vien minties būti pririštas prie vieno asmens, ką jau kalbėti apie visą gyvenimą.
O kas nutiko jo tėvui? Po jaunėlės Niko sesers mirties jis nesugebėjo būti ištikimas, o tai kone sužlugdė motiną. Nikas buvo per jaunas, kad prisimintų Čiarą, bet atmintin įsirėžė vėlesni metai. Abu tėvai buvo iki pat širdies gelmių sukrėsti brangios dukrelės mirties. Didžiąją vaikystės dalį Nikas augo neprižiūrimas, dar būdamas vaikas, stengėsi įsitikinti, kad tebėra mylimas. Tačiau netekę vieno vaiko, tėvai bijojo prarasti ir kitą, todėl laikėsi nuošaliai. Džordžijui ir Lukai, kiek vyresniems, sekėsi geriau, bet Nikas žinojo negavęs daug ko, kas vaikams atrodo savaime suprantama.
Priverstinė santuoka su Džeide – baisiausias įmanomas scenarijus. Viena, per tą laiką ji nieku gyvu nebus ištikima. Nenuostabu, kad siūlė sandorį be sekso. Jis tikrai ja nepasitikės.
Jei pajėgs užtikrinti, kad ji nenuklys į šalį, Nikas išsaugos palikimą. Bet vienintelis būdas tai padaryti – su ja permiegoti, kad santuoka įsigaliotų. Taip ją patenkinti, kad ji nesusigundytų būti jam neištikima.
Galvodamas apie tai, Nikas pasitrynė smakrą. Seksas su Džeide tikrai būtų nepamirštamas. Begėdiško nuogo kūno vaizdinys kaitino kraują. Ji nesigėdijo, elgėsi laisvai. Jis nusišypsojo sau pagalvojęs apie tai, kaip paimtų ją šiurkščios aistros sūkuryje. Seksualinė įtampa tarp jų tvyrojo visą laiką, kiek tik jis pajėgė prisiminti. Nikas tikrai nesijaustų kaltas skverbdamasis į jos gelmes, versdamas ją šaukti jo, o ne kažkokio bevardžio vyruko, kurį pakabino naktiniame klube, vardą.
Regis, po amžinybės Džeidė išėjo iš vonios susukusi plaukus ant viršugalvio – aplink veidą dryksojo tik kelios drėgnos sruogos. Ji vilkėjo baltą minkštą viešbučio chalatą. Be makiažo ir aukštakulnių ji atrodė jauna ir žavi, po vonios skruostai švietė rausvai. Jai einant pro jį prie lagamino, Nikas pastebėjo, kad basa ji vos siekė jo pečius. Juodai nulakuoti kojų nagai kontrastavo su porcelianine oda.
– Kur mano užsakytas masažas? – paklausė jis.
Nepakeldama akių nuo atvožto lagamino ji užsikišo plaukų sruogą už ausies.
– Atšaukiau.
– Neturėjai teisės, – pasakė jis. – Aš nekantriai jo laukiau.
Eidama spintos link su glėbiu drabužių Džeidė žvilgtelėjo į jį.
– Jei nori, aš galiu tave pamasažuoti, – pasiūlė ji. Pakabino sijoną ir palaidinę ant šilku aptrauktų pakabų. – Man sakė, kad gerai tai moku.
– Neabejoju, – sumurmėjo Nikas stebėdamas, kaip ji grįžta prie lagamino.
Ji priglaudė prie krūtinės dvi sukneles.
– Kaip manai, kuri?
Nikas mintyse turėjo save papurtyti. Ji vėl taip elgėsi – mušė jį iš vėžių sparčiai keisdama elgesį. Vieną minutę – siautėjanti furija, kitą – mergaitė, žaidžianti persirenginėjimą. Netrukus kils dar vienas pykčio priepuolis.
Конец ознакомительного фрагмента.
Текст предоставлен ООО «ЛитРес».
Прочитайте эту книгу целиком, купив полную легальную версию на ЛитРес.
Безопасно оплатить книгу можно банковской картой Visa, MasterCard, Maestro, со счета мобильного телефона, с платежного терминала, в салоне МТС или Связной, через PayPal, WebMoney, Яндекс.Деньги, QIWI Кошелек, бонусными картами или другим удобным Вам способом.
