užsiėmusios bandymais įlįsti į jo kelnes, – tačiau buvo ir dar šis tas keisto. Jos balsas pasirodė visai ne toks, kokio tikėjosi. Na, jis išties seniai nebuvo susidūręs su šia demografine grupe, bet nuo kada vidutinio amžiaus moteris – bet kuri moteris – klausia darbdavio, ar „čia rimtai“?
– Nejau prašyčiau, jei nebūtų rimta? Man reikia ją susirasti dar iki šiandienos vakarienės su Kalšo. Tikriausiai ji nebūtinai turėtų apsimesti žmona – užtektų apsimesti sužadėtine.
Kitame laido gale stojo tyla. Tuo metu automobilis priartėjo prie Western Gate tilto, ir akimirką jo dėmesys nukrypo į dešinėje išsirikiavusius Melburno verslo rajono pastatus. Tačiau jis tuojau susigriebė, jog po kelių minučių bus viešbutyje, todėl turėjo judėti. Pirmiausia reikėjo susitarti dėl vakaro, o per pietus susitikti su valstybės tarnautojais. Turėjo su jais reikalų ir anksčiau, todėl žinojo, kad pietūs greičiausiai užsitęs.
– Evelina?
– Aš čia. Bet vis dar abejoju, kad teisingai suprantu.
Leo atsiduso. Ko čia nesuprasti?
– Kalšo nerimauja dėl sandorio. Nori įsitikinti, kad dirba su šeimyniškais žmonėmis, atsižvelgdamas į aplinkybes, negaliu jo dėl to kaltinti. Kalšo ir Alvaresą į vakarienę lydės žmonos, todėl nenoriu versti Kalšo dar labiau nervintis pasirodydamas vienas, ypač dabar, kai jau beveik susitarėme. Noriu, kad pakeistum vakarienės svečių skaičių ir jų būtų šeši, kad rastum, kas sutiktų apsimesti mano sužadėtine vieną vakarą.
– Būtinai pranešiu viešbučiui, jog į vakarienę atvyks daugiau žmonių, – tarė ji, norėdama tęsti toliau, bet nutilo. Vyras pajuto, kad artėja „bet“.
– Na? – paklausė jis, nes laikas ir kantrybė seko.
– Suprantu, ką mėginate pasiekti, – išbėrė ji paskubomis. – Bet ar protinga vestis tariamą sužadėtinę? Turiu galvoje, kas bus, jei Kalšo sužinos? Kaip tai atrodys?
Jos žodžiai jį erzino ir kėlė keistą pojūtį skrandyje. Žinoma, tai rizika, bet dabar, kai Kalšo jaučiasi toks pažeidžiamas, ateiti vienam taip pat būtų rizikinga.
– Išrink tinkamą moterį, – tarė jis, – ir problemos neliks. Tik vienam vakarui. Ar galėtum pažiūrėti į kompiuterį? Išsiunčiau tau keletą gairių, kokią ją įsivaizduoju.
– Klausykite, pone Zamosai…
– Leo.
– Na, gerai, Leo. Džiaugiuosi, kad iš pradžių jus ne taip supratau, bet ieškoti sužadėtinės vienai nakčiai man nepriklauso pagal tiesiogines pareigas.
– Ne? Tada įtraukime tai į tavo pareigas.
– Ne taip paprasta.
– Žinoma, paprasta. Surask aktorių mokyklą ar ką nors panašaus. Pasakyk tai moteriai, kad dosniai sumokėsiu. Ar jau gavai mano laišką?
Конец ознакомительного фрагмента.
Текст предоставлен ООО «ЛитРес».
Прочитайте эту книгу целиком, купив полную легальную версию на ЛитРес.
Безопасно оплатить книгу можно банковской картой Visa, MasterCard, Maestro, со счета мобильного телефона, с платежного терминала, в салоне МТС или Связной, через PayPal, WebMoney, Яндекс.Деньги, QIWI Кошелек, бонусными картами или другим удобным Вам способом.
