irgi buvo čia – jam paskambino paparacai – ir gynė jos interesus, bet labiausiai mergina džiaugėsi, kad šalia yra Bleikas.
– Ar pažįstate, kas taip su jumis pasielgtų, kas turėtų tam priežasčių? – teiravosi detektyvas seržantas Kenas Bidlis.
Išgirdęs klausimą Bleikas susiraukė. Policijos pareigūnas atrodė senas kaip pati Žemė, tokio niekuo nenustebinsi, kaip ir keleto jo pažįstamų majorų. Tačiau Bleikas jautė Eivos baimę, beviltiškai besidaužančią širdį ir nė nesiėmė svarstyti, ką tai galėtų reikšti.
– Ar manote, kad iš viso gali būti priežasčių apšaudyti žmogaus namą ir vos ne mirtinai pergąsdinti? – suurzgė jis.
Policijos pareigūnas abejingai dėbtelėjo į Bleiką ir nusigręžė į Eivą.
– Gal kas nors puoselėja pagiežą? Gal pastaruoju metu gavote kokių nors keistų laiškų?
Eiva gūžtelėjo.
– Nieko kitokio, nei įprasta. Mano gerbėjų laiškai eina Redžiui, o tokį šlamštą jis perduoda jums, vaikinai.
Redžis patvirtindamas linktelėjo.
Bleikas išplėtė akis:
– Tu gauni grasinamų laiškų?
Eiva linktelėjo.
– Kartkartėmis. Įsiutusios žmonos, vaikinai, kurie įsižeidė, kad nedaviau autografo prie apsauginės virvės, kokia sena pavydi kolegė. Kaip visada.
– Bet pastaruoju metu nieko tokio nebuvo? – neatlyžo Kenas.
Redžis papurtė galvą.
– Ne.
– Norėsime pamatyti visus laiškus.
Redžis linktelėjo.
– Jūs, vaikinai, kažkur turite visą segtuvą.
Конец ознакомительного фрагмента.
Текст предоставлен ООО «ЛитРес».
Прочитайте эту книгу целиком, купив полную легальную версию на ЛитРес.
Безопасно оплатить книгу можно банковской картой Visa, MasterCard, Maestro, со счета мобильного телефона, с платежного терминала, в салоне МТС или Связной, через PayPal, WebMoney, Яндекс.Деньги, QIWI Кошелек, бонусными картами или другим удобным Вам способом.
