ėmė sektis, buvo vis mažiau girdėti apie de Rochasus ir dėl to, kad kiekviena karta siekė kuo didesnės įtakos ir kerštavo, nuolat kurstoma nesantaika vis gilėjo. Šeimų siautėjimas tapo įprastu reiškiniu, o kartą buvo nužudytas de Rochasų šeimos narys – nors neįrodyta, kaltė krito Vaskesams.
Metams bėgant sėkmė krypo tai į vieną, tai į kitą pusę, bet kai gimė Madė, abiem ūkiams sekėsi beveik vienodai. Kartų kartas besitęsiantis šeimų priešiškumas pamažu virto gerus santykius apkartinusia nesantaika. Nors sąlyginai buvo laikomasi paliaubų, Madė augo žinodama, kad bus nubausta, jei kas pastebės ją bent žiūrint į de Rochasų vynuogyno pusę.
Prisiminus, kad buvo Nikolo pašiepiamai pavadinta princese, jai ėmė degti skruostai. Jis ją tebuvo matęs keletą kartų bendruomenės susiėjimuose, kuriuose turėjo dalyvauti abi šeimos, ir per kuriuos renginio šeimininkai turėjo užtikrinti, kad šeimoms netektų bendrauti vienai su kita.
Madės motina naudojosi proga parodyti dukrą, aprengtą madingiausiais drabužiais, versdama iš prigimties nutrūktgalvę moksliukę aukštuomenės panele. Madės gražuolei motinai reikėjo ne dukters, o patikimos draugės.
Tokiais atvejais Madė drovėjosi ir jautėsi taip nesmagiai, kad stengėsi laikytis kuo nuošaliau, tačiau, nors buvo uždrausta, žavėjosi šešeriais metais už save vyresniu Nikolu Kristobaliu de Rochasu, kuris net paauglystėje buvo išskirtinai arogantiškas ir vyriškas. Dėl tarp šeimų tvyrančios įtampos ir atsiribojimo jis ją dar labiau žavėjo ir traukė.
Bet kai mergaitei sukako dvylika, ją išsiuntė į Angliją, į internatinę mokyklą, ir ji grįždavo namo tik per atostogas. Tie mėnesiai buvo labai svarbūs: Madė kentė motinos nusistatymą rodyti ją viešumoje kaip lėlę, nes per kasmetes polo rungtynes ar kitus bendruomenės renginius, kuriuose dalyvaudavo abi šeimos, nors kartkartėmis galėdavo žvilgtelėti į Nikolą de Rochasą. Ji kartais pažvelgdavo pro savo miegamojo langą ir pamatydavo jį tolumoje ant žirgo apžiūrinėjantį gretimus vynuogynus. Jai jis atrodė kaip auksaplaukis dievaitis. Stiprus ir išdidus.
Kiek kartų vaikiną matė viešumoje, jį visada supo merginos. Madė patempė lūpas pagalvojusi apie gražiąją blondinę, kurią Nikas ką tik atsainiai pavarė į šalį. Kaip matyti, čia niekas nesikeičia…
Prieš aštuonerius metus šeimų nemaloni nesantaika netikėtai virto baisiausiu priešiškumu, ir Madė pamatė, kokios gilios to pykčio šaknys. Turėjo pamiršti, kad tas kelias dienas buvo atkreipusi į save Nikolo dėmesį. Nes, kas buvo pasiekta, bematant suiro. Kuo gi toks kaip jis būtų labiau linkęs tikėti? Visą gyvenimą girdimais įtikinėjimais ir klaidinamais įspūdžiais? Ar geismo pakurstyta trumpute akimirka, kuri bematant buvo apkartinta visiems laikams?
Madė papurtė galvą ir drebančia ranka užvedė automobilio variklį. Kuro jai pakako tik iki mažo Vilarosos miestelio už pusvalandžio kelio nuo Mendosos. Be abejo, šiame didingame viešbutyje šį vakarą Nikolo laukia apartamentai, į kuriuos jį nulydės ilgakojė laiminga draugė, o Madė neturi daugiau kur prisiglausti kaip tik savo aptriušusioje sodyboje, kur jau keletą mėnesių atjungta elektros srovė, kur jai ir likusiems ištikimiausiems darbuotojams tenka pasikliauti senutėliu elektros generatoriumi.
Madė išsuko iš viešbučio automobilių stovėjimo aikštelės ir liūdnai pagalvojo, kad gausūs de Rochasų protėviai tikriausiai palydėtų ją, patekusią į keblią padėtį, paniekinančiu juoku.
Antras skyrius
Nikas paniro į transą. Akyse stovėjo nueinančios Madalenos Vaskes apnuogintos dailios nugaros baltumas ir palaidi juodi kaip varno sparnas plaukai. Jai einant šiek tiek kryptelėjo batelis – ir tą akimirką mergina pasirodė tokia pažeidžiama ir geidžiama – bet ji bematant atsitiesė ir išžygiavo iš pokylių salės išdidi kaip karalienė. Madalena neturėjo teisės įsižeisti jo pašaipiai pavadinta princese, nes tokia ir yra.
Kai buvo jaunesnė, jam ji atrodė panaši į trapią porcelianinę lėlę, bet dabar vyras nenorėjo pripažinti, kad jį visados žavėjo neįtikėtinai balta Madės oda ir žalios akys. Buvo akimirkų – dėl to dabar jį degino gėda, kad buvo toks naivus – kai jam atrodė, kad jai nejauku tokioje socialinėje aplinkoje, kad ji bodisi, jog motina stumia ją į viešumą. Jautė, kad po trapia išvaizda paslėpta kažkas daug tvirtesnio.
Nikas suspaudė lūpas. Na, jis jau buvo patyręs, kokią tvirtybę slepia tas nežemiškas grožis. Jam nereikia priminti, kokios savybės būdingos Madalenai. Kartą buvo priverstas apie ją susidaryti išankstinę nuomonę, bet ji nepasiteisino.
Kaip ir motina, mergina buvo viliokė – nesigėdijo rodyti jausmų, tad į jos pinkles galėjo patekti net atspariausi vyrai. Nikui daužėsi širdis. Į tas pinkles buvo įviliotas jo tėvas, ir jau kitos kartos atstovas – jis pats. Madei tada buvo septyniolika. Tai prisiminęs, Nikas pasijuto pažemintas, ir nebegalėjo sustabdyti besiveržiančios prisiminimų lavinos – tai buvo neįmanoma po daugelio metų vėl pamačius ją iš labai arti.
Конец ознакомительного фрагмента.
Текст предоставлен ООО «ЛитРес».
Прочитайте эту книгу целиком, купив полную легальную версию на ЛитРес.
Безопасно оплатить книгу можно банковской картой Visa, MasterCard, Maestro, со счета мобильного телефона, с платежного терминала, в салоне МТС или Связной, через PayPal, WebMoney, Яндекс.Деньги, QIWI Кошелек, бонусными картами или другим удобным Вам способом.
