ne, – atsakė jis, klestelėjo ant sofos ir susidėjo rankas už galvos.
Tarpduryje ji stabtelėjo ir gėrėdamasi pasižiūrėjo į jį – jis pasirąžė, atpalaiduodamas raumenis, ir jo veidas iš malonumo nušvito. Stengdamasi nežiūrėti į ištįsusį jo kūną, ji krestelėjo galva, nusigręžė ir įėjusi į miegamąjį ryžtingai uždarė duris, vydama nuo savęs staiga užplūdusį kvailą norą atsigulti ant jo, krūtine ir keliais prisiglausti prie jo krūtinės ir šlaunų, stipriai prisispausti prie tvirto kūno.
Staiga pagalvojo, kad išsiskyrusi su Geivinu ilgisi apkabinimo, jai trūksta kito žmogaus glėbio ir paprasčiausio fizinio artumo. Dabar, kai liko viena ir turėjo daug laisvo laiko, viso to pasekmės pasireiškė pačiais keisčiausiais būdais.
Indiga ryžtingai pasuko raktą spynoje, pasigirdo trakštelėjimas.
Pulti į glėbį Žiuljenui būtų neprotinga.
Ką gi, teks išmesti seksualųjį prancūzą iš galvos ir surimtėti.
Nenoromis pasitraukusi nuo durų, ji numetė ant lovos nedidelę kuprinę, kurią buvo pasiėmusi kaip rankinį bagažą. Dėkui Dievui, apdairiai buvo įsimetusi į ją kelis pačius reikalingiausius daiktus, jeigu atsitiktų kas nors netikėto.
Bet, nors šiai kelionei rengėsi labai kruopščiai, susinervino, neradusi kuprinėje nė vieno ilgam žygiui reikalingo daikto. Nebuvo čia ir žygio batų, vadinasi, kasdien mažiausiai penkias valandas teks žingsniuoti apsiavus sportbačiais; sukaitus kojoms, apsiavė juos oro uoste paskutinę akimirką. Dabar dėl to apmaudžiai gailėjosi.
Tikėjosi, kad kuprinė netrukus atsiras ir bus atsiųsta į vieną iš jos šiai kelionei pasirinktų viešbučių. Savo duomenis ir kelionės maršrutą Indiga nurodė oro uosto dingusio bagažo tarnybai ir, užpildžius begalę anketų, personalas pažadėjo iškart atsiųsti jos daiktus vos tik jie atsiras.
Blogiausia, kad pusę pinigų ir netikėtiems atvejams skirtą kredito kortelę, nenorėdama jų nešiotis rankiniame bagaže, nes bijojo vagių, Indiga irgi buvo palikusi prapuolusioje kuprinėje. Tačiau už pusryčius ji buvo sumokėjusi, taigi iš ryto galės sočiai pavalgyti, o priešpiečių atsisakys, kad pataupytų vakarienei, nes pinigų turėjo nedaug. Bus priversta taupyti, kol atsiras daiktai. Tai nesukels sunkumų: Indiga buvo taupi, valgė irgi nedaug.
Į nesklandumus ji žiūrėjo kaip į dar vieną nuotykį.
Iškračiusi iš kuprinės jos turinį ant lovos, Indiga apžiūrėjo ir suskaičiavo savo daiktus: viena pora moteriškų kelnaičių ir viena pora puskojinių – jas teks kaitalioti su tomis, kuriomis mūvėjo, ir kasdien skalbti, – dantų šepetėlis ir nedidelė dantų pastos tūbelė, marškinėliai ir trumpas medvilninis sijonas, kuriuos galės vilkėti vietoj šortų ir palaidinės, tūtelė mėtinių saldainių, blakstienų tušas, kuris paryškins jos akis lyg Holivudo aktorės, ir išmėgintas, todėl patikimas minkštas pieštukas akims paryškinti, skausmą malšinantys vaistai, piniginė, pasas ir knyga apie žygiavimą pėsčiomis Amalfio pakrante. Krūptelėjusi pagalvojo, kad neturi net mobiliojo, nes jį taip pat supakavo kartu su kitais dabar jau pradingusiais daiktais, nusprendusi telefonu kelionėje naudotis tik išskirtinai svarbiais atvejais, kad turėtų daugiau laiko grožėtis kraštovaizdžiu ir stebėti žmones, netrikdoma virtualaus pasaulio.
Rūpestingai viską sudėjusi atgal į kuprinę, atsigaivino duše, įrengtame nuo grindų iki lubų marmuro plytelėmis išklotame vonios kambaryje, išsimuilino kūną aitriai kvepiančia dušo žele, ir pagaliau palindo po standžiai iškrakmolytais lovos patalais.
Конец ознакомительного фрагмента.
Текст предоставлен ООО «ЛитРес».
Прочитайте эту книгу целиком, купив полную легальную версию на ЛитРес.
Безопасно оплатить книгу можно банковской картой Visa, MasterCard, Maestro, со счета мобильного телефона, с платежного терминала, в салоне МТС или Связной, через PayPal, WebMoney, Яндекс.Деньги, QIWI Кошелек, бонусными картами или другим удобным Вам способом.
