viena visažinė mergina perspėjo mane, bet mano įžeista savimeilė neleido jos paklausyti. Be to, tada buvau iki ausų įklimpęs į kitas problemas. Maniau, kad kurį laiką galiu į tai nekreipti dėmesio… Kvailys, kvailys, kvailys.
Sevidžų šeimos tradicinę strategiją „leisti kalbėti pačiam vynui“ nustelbė ryškios konkurentų reklamos kampanijos ir akį traukiančios etiketės. Lukas nieko nekeitė, nes St Sylve tradicijos buvo pačios svariausios. Senelis ir tėvas kalte įkalė jam tai į galvą. Meistriškumas ir tradicijos – štai ko siekė Sevidžų vyrai ir štai ką simbolizavo St Sylve gaminamas vynas.
Lukas suprato meistriškumo reikšmę, tačiau turėjo kitą nuomonę apie tradicijas. Privalėjo kažką keisti, ir kuo greičiau. Žinoma, suprato, kad jo tėvas, senelis ir visi kiti protėviai ims vartytis karstuose… tačiau jei nesiims nieko radikalaus, kad padidintų pardavimą, turės arba parduoti St Sylve, arba susitaikyti su tuo, kad pelną, gautą iš kitų sandorių, teks nuolat naudoti dvarui subsidijuoti. Netolimoje ateityje norėtų pradėti gyventi normalų gyvenimą, o ne dirbti dviejuose darbuose vienu metu.
Kendalas grįžo prie rinkodaros strategijos temos ir Lukas įsitraukė į pokalbį. Šmėstelėjo mintis, kad kažkur turi būti panelės Visažinės plano, kurį ji numetė ant jo stalo prieš tiek daug metų, kopija. Lukas bandė prisiminti, kur jį dėjo. Būtų įdomu pažiūrėti, ko ji ten prirašė…
– Primink man, kas dalyvaus pasitarime? – Lukas pasiteiravo Kendalo.
Jo draugui nereikėjo kompiuterio. Jis iš atminties padiktavo visų dalyvių pavardes.
– O Džesės Šervud idėjų bankas? – pasidomėjo Lukas.
– Tu man aiškiai nurodei jų nekviesti, – paprieštaravo Kendalas.
Lukas kilstelėjo ranką.
– Tik pasitikslinau.
Kendalas prisimerkė ir papurtė galvą.
– Neturiu supratimo kodėl. Nors tai nauja įmonė, per kelerius pastaruosius metus Džesė Šervud įgyvendino kelias įspūdingas kampanijas.
– Tai nenori, kad ji dalyvautų? – suglumęs paklausė Ovenas. – O kur problema? Kodėl nenori jos pasikviesti į pasitarimą?
Džesė Šervud. Lukas vis dar prisiminė jos dideles rudas akis, medaus spalvos banguotus plaukus, liekną kūną ir lygią grietinėlės spalvos odą. Jos skonį… braškėmis kvepiančius lūpų dažus ir mėtinės kramtomosios gumos aromatą. Beveik neprisiminė, kaip atrodė buvusi žmona, tačiau vis dar neužmiršo trijų strazdanėlių, sudarančių trikampį šiek tiek žemiau Džesės dešiniosios ausies.
Jau geriau suvalgys saują vinių, nei prašys Džesės sudaryti naują rinkodaros strategiją. Kad ir kokia gera būtų jos reputacija.
Tegu vadina jį išdidžiu ir užsispyrusiu, tačiau ši mergina į jo atmintį įsirėžė kaip aštrus spyglys… kaip aistringiausias, bet keisčiausias seksualinis nuotykis jo gyvenime.
Vis dėlto, nors buvo labai jauna, Džesė sugebėjo numatyti liūdną vynuogyno ateitį. Pačiam Lukui, turinčiam ne vieną mokslinį laipsnį ir didelį patirtį, nepavyko įžvelgti šio verslo apribojimų ir trūkumų. Taip užsižiūrėjo į medžius, kad nebematė miško. Tiksliau, užsižiūrėjo į vynuoges ir pamiršo apie vyną.
Конец ознакомительного фрагмента.
Текст предоставлен ООО «ЛитРес».
Прочитайте эту книгу целиком, купив полную легальную версию на ЛитРес.
Безопасно оплатить книгу можно банковской картой Visa, MasterCard, Maestro, со счета мобильного телефона, с платежного терминала, в салоне МТС или Связной, через PayPal, WebMoney, Яндекс.Деньги, QIWI Кошелек, бонусными картами или другим удобным Вам способом.
