kodėl norėjai mane pamatyti, – tyliai prisipažino Lilė.
Atsivėrė durys ir nešina padėklu su kava ir sausainiais įėjo Megė. Lilė pašoko ir čiupo padėklą iš pagyvenusios moters rankų. Megė jau seniai buvo pensinio amžiaus, tačiau vis tiek norėjo dirbti. Ji niekada nesiskundė, kad jai nelengva nešioti sunkius padėklus.
– Būčiau atnešusi pati, – subarė Megė.
Lilė pastatė ant stalo padėklą su prabangiais stalo įrankiais ir dailiu porcelianu, kurį tėčio sekretorė tausojo ypač svarbiems svečiams. Megė išėjo. Lilė negalvodama įpylė kavos ir įbėrė cukraus į Bastjeno gėrimą.
– Nesupranti, kodėl noriu tave pamatyti? – pasitikslino Bastjenas netikėdamas Lile. – Kokia tu kukli…
Lilė pamanė, kad Bastjenas tyčiojasi, ir padavė jam kavą. Jis paėmė puodelį, gurkštelėjo tamsios, labai saldžios kavos ir nusišypsojo supratęs, kad Lilė žino jo skonį.
Lilė stengėsi apsimesti rami ir santūri, mergina pakėlė savo puodelį ir lėkštutę, bet ta šypsena… Ak, kokia šypsena… Ji nušvietė dailių Bastjeno lūpų kampučius ir šaltus jo veido bruožus pavertė bemaž paaugliška grimasa. Lilė bejėgiškai spoksojo išplėtusi mėlynas tarsi safyrai akis.
– Šiandien, – lėtai prašneko Bastjenas, – esi labai įtakinga jauna moteris. Tavo galioje yra nuspręsti, koks likimas laukia „Muro detalių“.
Išgirdusi tokį stulbinantį pranešimą Lilė sustingo ir išpūtė akis.
– Ką čia kalbi?
2
Bastjenas stebėjo Lilę, jo tamsios bedugnės akys iš pasitenkinimo spindėjo. Šios akimirkos jis laukė jau ilgai. Bastjenas jaudinosi net labiau, nei tikėjosi.
– Turiu tau kelis pasiūlymus. „Muro detalių“ likimas vien tavo rankose.
Kai Lilė statė ant stalo puodelį, šis šaižiai barkštelėjo. Mergina pašoko iš krėslo.
– Kodėl sakai man tokius žodžius? – pasipiktino ji.
– Nes tai yra tiesa. Aš nemeluoju ir visada tesiu pažadus, – ramiai pareiškė Bastjenas. – Galiu tave užtikrinti, kad šios gamyklos likimas yra vien tavo rankose.
Lilė vis dar stovėjo sustingusi, tik tankiai mirksėjo stengdamasi susikaupti.
– Nesuprantu. Kaip?
– Nejaugi esi tokia naivi, – šypsodamasis kalbėjo toliau Bastjenas. – Žinai, kad aš tavęs trokštu.
– Vis dar? – išgirdusi šį pareiškimą Lilė iš nuostabos aiktelėjo. Nuo jų paskutinio susitikimo prabėgo net dveji metai. Lilė manė, kad jau po pusmečio Bastjenas neprisimins jos vardo ir veido.
Конец ознакомительного фрагмента.
Текст предоставлен ООО «ЛитРес».
Прочитайте эту книгу целиком, купив полную легальную версию на ЛитРес.
Безопасно оплатить книгу можно банковской картой Visa, MasterCard, Maestro, со счета мобильного телефона, с платежного терминала, в салоне МТС или Связной, через PayPal, WebMoney, Яндекс.Деньги, QIWI Кошелек, бонусными картами или другим удобным Вам способом.
