style="font-size:15px;"> Matydamas priešais ir Dafnę, ir Samer, Zikas galiausiai galėjo jas palyginti. Tos pačios blyškiai žalios akys, bet, kaip ir Žaidžiančioje Dafnėje, fotografijoje įamžintos moters plaukai buvo pora atspalvių tamsesni nei Samer kaštoninės garbanos.
– Panašumas tiesiog pritrenkiantis, ar ne? – sumurmėjo Zikas. Atplėšęs akis nuo nutraukos, pažvelgė į Samer. – Ar tos fotografijos parduodamos?
– Manyčiau, taip.
– Puiku, – vaikinas linktelėjo į nuotrauką. – Paimsiu štai šią. – Apsižvalgė. – Iš tikrųjų, jei būtų daugiau panašių, nupirkčiau ir jas.
– Zikai…
Vaikinas atsigręžė į Samer. Mergina stovėjo prikandusi lūpą.
– Tai mane fotografavo Orenas.
Akimirką jis spoksojo į ją, tada protą staiga nušvietė suvokimas. Žinoma! Ir kaip jis nesuprato! Zikui kilo noras nusikvatoti.
– Tai juk tu, ar ne? – paklausė. Jei ne tas ryškus makiažas ir kitokia plaukų spalva, būtų iškart atpažinęs. Moteris, persekiojusi jį sapnuose, ir buvo Samer!
Mergina patvirtindama linktelėjo.
– Tik prašau, niekam nepasakok…
– Ką?.. Kodėl? – vaikinas nutilo, tada sukirbėjęs įtarimas privertė užduoti dar vieną klausimą. – Nejaugi niekas iš tavo artimųjų nežino?
Dar vienas linktelėjimas.
– Vieną kartą pozavau Orenui, tiesiog norėdama jam padėti, bet su sąlyga, kad nepagarsinsime mano vardo, tik nurodysime pseudonimą.
– Todėl ta moteris ir vadinama Dafne.
Jam toptelėjo dar viena mintis, ir vaikinas susiraukė.
– Tikiuosi, nuoga nepozavai?
Конец ознакомительного фрагмента.
Текст предоставлен ООО «ЛитРес».
Прочитайте эту книгу целиком, купив полную легальную версию на ЛитРес.
Безопасно оплатить книгу можно банковской картой Visa, MasterCard, Maestro, со счета мобильного телефона, с платежного терминала, в салоне МТС или Связной, через PayPal, WebMoney, Яндекс.Деньги, QIWI Кошелек, бонусными картами или другим удобным Вам способом.
