Mebės, – pareiškė princas nenuleisdamas nuo manęs šalto it ledas žvilgsnio.
Patogiai įsitaisęs ant vienos statulos pakylos jis vėl kreipėsi į mane:
– Nagi, princese, norėčiau, kad kai ką man papasakotum.
Rovano rankose staiga iš niekur atsirado obuolys ir jis atsikando nesiliaudamas šypsotis.
– Girdėjau, kad judu su Ašu drauge keliavote į Geležies karalystę. Bent jau jis taip tvirtina. Norėčiau žinoti tavo nuomonę apie mano mielą jaunėlį brolį.
Įtardama, kad princas turi slaptų kėslų, susikryžiavau rankas ant krūtinės.
– O kodėl jums tai parūpo?
– Šiaip sau.
Rovanas netikėtai ištraukė antrą obuolį ir metė man. Negrabiai pagavau jį ir princas nusikvatojo.
– Nebūk tokia įsitempusi. Į tave žiūrint net brauniui10 pašlytų nervai. Na, tai ar mano brolis elgėsi kaip tikras trolis? O gal prisiminė geras manieras?
Pajutau alkį. Žarna žarną rijo, o rankoje turėjau vėsų traškų obuolį. Nespėjau nė pagalvoti, kaip atsikandau kąsnelį. Burna prisipildė saldžiarūgščių sulčių su vos juntamu nemaloniu prieskoniu.
– Ašas buvo tikras džentelmenas, – pareiškiau pilna burna ir sunkiai atpažinau pasikeitusį savo balsą. – Padėjo man išvaduoti broliuką iš Geležies karaliaus nelaisvės. Be jo nebūčiau įstengusi to padaryti.
Конец ознакомительного фрагмента.
Текст предоставлен ООО «ЛитРес».
Прочитайте эту книгу целиком, купив полную легальную версию на ЛитРес.
Безопасно оплатить книгу можно банковской картой Visa, MasterCard, Maestro, со счета мобильного телефона, с платежного терминала, в салоне МТС или Связной, через PayPal, WebMoney, Яндекс.Деньги, QIWI Кошелек, бонусными картами или другим удобным Вам способом.
