bet skyriuje dirbo už tris, o viršininko pagyrų lavina nebedžiugino. Jis priėjo tokią ribą, kai turėjo savęs klausti, kodėl čia pluša, dirba iki vėlumos ir viską aukoja dėl darbo, o gyvenimas už biuro sienų…
Neegzistavo.
Tiesą sakant, gyvenimo už banko ribų jis nebeturėjo. Nei laiko pasidžiaugti gražiu namu Čelsyje, nei laiko nueiti į pasimatymą su dabartine mergina. Tai, kad apskritai susipažino su Andžela, buvo stebuklas, bet ji tikriausiai greitai jį paliks, kaip ir visos prieš tai.
O dar tas beprotiškas beprotiškas pasižadėjimas darbą derinti su romano rašymu. Laisvalaikiu. Cha cha.
Bet Patrikui jau nebuvo juokinga. Tai jo gyvenimas, tiksliau, ne gyvenimas, ir jis jį švaistė. Vieną dieną pabus ir susivoks esąs penkiasdešimtmetis – kaip viršininkas – išblyškęs, nerimastingas, nuobodus ir galintis kalbėti tik apie viena. Darbą.
Pyptelėjo mobilusis telefonas. Kaip ir tikėjosi, Andžela. Sukandęs dantis perskaitė jos atsakymą.
Deja. Nei penktadienį, nei kitą dieną. Per daug kartų atšaukei. Sudie, mielasis P. Andžė.
Patrikas nusikeikė, bet Andžės negalėjo kaltinti. Rytoj nusiųs jai du, ne – tris tuzinus rožių. Nors įtarė, kad gėlės nepadės. Ypač šįkart. Atvirai kalbant, negalima sakyti, kad atstūmimas sudaužė širdį, bet įrodė, kaip jis nusirito.
Apimtas pykčio jis atstūmė kėdę nuo stalo ir pradėjo vaikštinėti.
Biuras atrodė lyg kalėjimas. Tai ir buvo nelemtas kalėjimas, ir staiga jis pajuto beprotišką troškimą iš jo pabėgti.
Tiesą sakant, pajuto ne beprotišką troškimą. O pagrįstą ir pateisinamą poreikį. Būtinybę.
Vaikštinėjant žvilgsnis nukrypo į gaublį, kurį išgelbėjo iš senojo posėdžių kambario, remontuoto dar tais svaiginamais laikais, kai finansų pasaulis nebuvo išplaukęs pilvu į viršų. Dabar jis tūnojo kabineto kampe – pastaruoju metu, apimtas noro atsidurti nesvarbu kurioje šio mažyčio rutulio vietoje, dažnai į jį spoksodavo.
Nesvarbu kur, išskyrus Londoną.
Priėjęs arčiau Patrikas pasuko gaublį ir žiūrėjo, kaip skrieja spalvoti žemynai. Palietė paviršių pirštu ir, gaublio sukimuisi lėtėjant, pajuto trintį.
Jei būčiau laisvas, keliaučiau bet kur. Kai gaublys sustos, keliausiu ten, kur rodys pirštas.
Gaublys sustojo. Patrikas nusijuokė. Jis galvojo apie egzotišką vietą, pavyzdžiui, Taitį arba Rio de Žaneirą, bet pirštas atsidūrė netoli rytinės Australijos pakrantės. Mažytis taškelis. Sala.
Palinko arčiau, kad perskaitytų užrašą smulkiu šriftu. Magnetinė sala.
Apie tokią negirdėjau.
Jau norėjo mintį vyti šalin, bet stabtelėjo. Sakiau keliausiąs bet kur, į bet kurią pasaulio vietą. Gal reikėtų bent pasidomėti šia sala?
Bet kam vargintis? Juk nieko neišeis. Niekur jis nekeliaus. Įkalintas šioje vietoje.
O kas, jei pamėginčiau? Juk jau laikas.
Grįžęs prie stalo Patrikas greitai ėmė ieškoti duomenų apie Magnetinę salą internete ir, slinkdamas per pirmąjį nuorodų puslapį, kilstelėjo antakius. Akivaizdu, sala – turistų lankoma vieta su palmėmis, baltu smėliu ir žydra atogrąžų jūra. Gal nelabai ir skiriasi nuo Taičio?
Siūlomi buvo įprasti apgyvendinimo variantai. Bet ekrano apačioje išskirti du žodžiai: Mainymasis namais.
Susidomėjęs Patrikas paspaudė nuorodą.
Keitmasis namais: Magnetinė sala, Kvynslandas, Australija.
Namelis su dviem miegamaisiais.
Vietovė: Iš namo, stovinčio kyšulyje tarp medžių, atsiveria vaizdas į vandenyną, o keli nuostabūs paplūdimiai yra vos trys minutės kelio per Nacionalinį parką. Netoli Didžiojo barjerinio rifo: sala – tikras buriavimo, plaukiojimo baidarėmis, parasparnių sporto, žvejybos ir nardymo rojus.
Pageidaujama mainymosi data: nuo balandžio 1 die nos, galima derėtis.
Pageidaujama mainymosi trukmė: trys keturi mėnesiai.
Pageidaujama vietovė: Londonas, JK.
Patrikas šyptelėjo. Svaigią akimirką įsivaizdavo save ten – kitame pusrutulyje, kitame pasaulyje.
Laisvą laisvą…
Plaukiojantį su koralinėmis žuvimis. Gulintį hamake po palmėmis. Nužiūrinėjantį australes. Rašantį įstabų trilerį, kuris kol kas gyvavo tik mintyse. Spaudantį nešiojamojo kompiuterio mygtukus ir žvelgiantį į žydrą žėrinčią jūrą.
Gerai, gana džiūgauti. Atgal prie girnų.
Patrikas baisiai nenoriai pakėlė iš krūvos aplanką su spausdintais lapais ir atsivertė.
Bet susikaupimas akimoju išgaravo. Neįstengė galvoti apie skaičiuokles ir skaičius. Kūrė savo namo aprašą ketindamas įkelti panašų mainymosi skelbimą.
Keitimasis namais: patrauklusis Čelsis, Londonas, JK
Namas su 3 miegamaisiais ir sodu.
Netoli viešasis transportas ir kiti patogumai – dvi minutės kelio pėsčiomis.
• Televizorius.
• Židiniai.
• Balkonas / kiemelis.
• Netoliese galima papietauti / apsipirkti.
• Galerijos / muziejai.
Siūloma keistis trims mėnesiams: nuo balandžio–gegužės iki birželio–liepos.
Pageidaujama vieta – Kvynslando pakrantė, Australija.
Po dviejų su puse valandos Patrikas užvertė paskutinį aplanką ir priėmė sprendimą.
Jis ryšis. Privalo. Išvyks. Susitars su viršininku dėl susitikimo. Iš pat ryto.
Antras skyrius
Kam: Patrikui Naitui <[email protected]@mymail.com>
Nuo: Molės Kuper <[email protected]@flowermail.com>
Tema: Pirmyn į kelią
Labas, Patrikai,
negaliu patikėti, kad vos po dvidešimt keturių valandų būsiu Anglijoje.
