paliksiu po gėlių vazonu šalia užpakalinių durų. Žinau, kad tau tikriausiai skambės baisiai nerūpestingai, bet nesijaudink – Magnetinės salos gyventojai labai sąžiningi ir nepaprastai atsipalaidavę. Niekas nerakina durų.
Vis dėlto nenoriu tau sukelti nerimo, todėl atsarginį raktą palieku Safyro įlankos kurorto registratūroje, kur dirbau iki vakar.
Dirbau.
Kaip smagiai skamba, tiesa? Išmokiau savininko dukterėčią Džilę perimti darbą, kol būsiu išvykusi, ir bent jau kurį laiką tapsiu apsvaigusia nerūpestinga bedarbe. Valio!!!
Net neįsivaizduoji, kaip norėjau pagyventi Londone, bent tris mėnesius. Tavo dėka, Patrikai, ši svajonė išsipildys – jaučiuosi devintam danguj. Tikriausiai šiąnakt neužmigsiu.
Jau baigei darbą? Ar bus atsisveikinimo vakarėlis? Manasis vyko vakar. Gana triukšmingas, neįsivaizduoju, kur dėti gautas dovanas. Į lagaminus netilptų net riešutas, tad tikriausiai sukrausiu daiktus į dėžę po savo lova (dabar jau tavo lova). Nepyk. Beje, gali naudotis mano automobiliu. Iš tikrųjų tai skardinė su ratais, bet čia važinėti užtenka. Nesijaudink, kad ji neregistruota. Automobilių saloje registruoti nereikia, nebent važiuoji į žemyną.
Smagu, kad paminėjai, jog tavo mašina stovi garaže netoli namų, bet nesirūpink – nemėginsiu menkų vairavimo įgūdžių Londone.
Ak, ir nenusimink, jei keltas vėluos. Laivai čia plaukia salos laiku.
Šiaip ar taip, geros kelionės.
Londone, atvykstu!
Molė
P. S. Sutinku, kad neturėtume vienas kitam skambinti, išskyrus ypatingus atvejus. Tu teisus – telefono skambučiai gali trukdyti (ypač kai laiko skirtumas – dešimt valandų). Be to, brangu. El. laiškais labai patogu susirašinėti, bet pasistengsiu išlikti diplomatiška. Nors nepažadu. Susijaudinusi taršku be perstojo.
M.
Kam: Molei Kuper <[email protected]>
Nuo: Patriko Naito <[email protected]>
Tema: Re: Pirmyn į kelią
Mieloji Mole,
dėkoju už laišką. Deja, atsisveikinimo vakarėliui laiko nėra. Turėjau plušėti iki vėlumos, kad neliktų nebaigtų darbų. Dabar skubu krautis daiktų ir išvykti. Sidalija (namų tvarkytoja) užsuks šią savaitę ir papasakos apie namus – kaip naudotis orkaite ir pan.
Namo raktai palikti seife banko, kuriame dirbu, Čelsio filiale, Karaliaus kelyje. Tai kvadratinis plytų pastatas. Kolegoms nurodyta atiduoti raktus tau, be to, palikau ir žemėlapį. Tereikės parodyti pasą. Nesusipratimų kilti neturėtų.
Gero skrydžio.
Su geriausiais linkėjimais
Patrikas
Kam: Patrikui Naitui <[email protected]>
Nuo: Molės Kuper <[email protected]>
Tema: Aš Londone!!!!!!!
Oho! Oho! Oho! Oho! Oho! Oho! Oho! Oho! Jei nebūčiau tokia pavargusi, įsižnybčiau, bet siaubingai sunku priprasti prie laiko juostos pokyčio – akys merkte merkiasi. Vis tiek esu beprotiškai laiminga.
Džentelmeniškas tavo kolega banke atidavė raktus ir palinkėjo malonios viešnagės Alisos Giraitėje trisde šimt keturi, tada su lagaminu nuriedėjau už kampo ir…
Patrikai, tavo namas…
Neapsakomai.
Nuostabus.
Kol kas turėsiu pasitenkinti žodžiu dieviškas, bet tavo namai daugiau nei dieviški.
Aš pernelyg pavargusi, kad tinkamai jį aprašyčiau. Iš gersiu pirmą puodelį angliškos arbatos ir krisiu lovon.
Tavo lovon. Vaje, skamba kiek intymiai, ar ne? Parašysiu rytoj.
Palaimingai –
Molė
Kam: Patrikui Naitui <[email protected]>
Nuo: Molės Kuper <[email protected]>
Tema: Ačiū
Labas, Patrikai,
dešimt valandų miegojau patogioje didžiulėje tavo lovoje ir šiandien jaučiuosi daug geriau, bet galva vis dar ūžia iš jaudulio! Anksčiau nebuvo tekę išvykti iš Australijos, todėl vakar pirmąkart išvydusi Angliją net suvirpėjau. Skridome virš Lamanšo sąsiaurio – prisipažinsiu, pamačiusi migloje skendinčius žalius laukus, kokius ir įsivaizduodavau, truputuką susigraudinau. O Hitrou. Dieve mano, kokia patirtis. Dabar žinau, kaip jaučiasi į aptvarus genami galvijai. Akimirką norėjau apsigręžti ir sprukti atgal į apsnūdusią salelę. Laimei, tai greitai praėjo ir pasigavau taksi į Čelsį. Žinau, labai ekstravagantiška, bet dar nebuvau pasirengusi su visu bagažu važiuoti metro. Truputuką bijau Londono metro.
Vairuotojas paklausė, kur norėčiau važiuoti, o kai ištariau Čelsis, SW3, jis nieko nepasakė, bet iš to, kaip sumirksėjo, supratau padariusi įspūdį. Atvykusi čia ir pati velnioniškai nustebau. Bet aš nerimauju, Patrikai.
Ne visai vienodai apsimainėme namais.
Tavo namai tokie puikūs! Lyg keturių aukštų lėlių namelis. Nepyk, tikiuosi, toks palyginimas vyro nežeidžia. Man viskas taip patinka: kilimais iškloti laiptai ir miegamieji su atskiromis voniomis. Net bidė yra! Raustu. Kol supratau, kas tai, kiek užtrukau. Nebuvau jo mačiusi. O tu mano tualete rasi žalių medvarlių. Vaje, Patrikai, ar ištversi?
Man labai patinka svetainė, tiek knygų – mėgsti skaityti, tiesa? – bet mėgstamiausia – pačioje namo apačioje esanti virtuvė. Labai patinka juodos ir baltos grindų plytelės ir stiklinės prancūziškos durys, pro kurias galima patekti į mažąjį kiemelį.
Šįryt rytinį puodeliuką išgėriau kiemelyje, sėdėdama mažame blyškios Anglijos saulės nutviekstame lopinėlyje. O prie kojų buvo nedidelė lysvelė narcizų! Dar niekada neteko matyti augančių narcizų. Kiek daug pirmų kartų!
Po pusryčių išėjau pasivaikščioti Karaliaus keliu – žmonės tokie rausvaskruosčiai ir prašmatnūs, pasirišę ilgus dvigubu mazgu surištus šalikus ir avintys ilgaaulius batus. Šaliką įsigijau (ilgaaulių neįpirksiu). Labai norėjau atrodyti kaip kitos merginos, bet skruostų nurausvinti nepavyko.
Prisiekiu mačiusi televizijos aktorių. Pagyvenusį vyriškį, vardo nežinau, bet močiutei jis patiko. Bet, Patrikai, vajėzau. Apsižvalgau –
