kaip jūs, britai, sakote.
Molė
Kam: Patrikui Naitui <[email protected]>
Nuo: Molės Kuper <[email protected]>
Tema: Ar jau atvykai?
Patrikai, nepyk, jei pasirodysiu rūpestinga kaip mama, bet gal gali brūkštelėti laiškelį, kad atvykai, tau viskas gerai ir namas patinka?
M.
P. S. Aš vis dar laiminga ir susijaudinusi, bet čia neįtikėtinai šalta. Nors turėtų būti pavasaris!
Kam: Patrikui Naitui <[email protected]>
Nuo: Felisitės Nait <[email protected]>
Tema: Palaikom ryšį
Labas, mielasis, tikriausiai tu jau Australijoje. Viliuosi, skrydis pavyko sklandžiai. Nevarginsiu tavęs per visą viešnagę, tik norėjau įsitikinti, kad saugiai atvykai, viskas gerai ir dar kartą palinkėti sėkmės rašant romaną.
Su meile nuo išdidžios būsimo garsaus pasaulyje perkamiausių knygų autoriaus mamos.
xx
Kam: Molei Kuper <[email protected]>
Nuo: Patriko Naito <[email protected]>
Tema: Re: Patikrinimas
Mieloji Mole,
taip, jau atvykau, sveikas ir gyvas, dėkoju už rūpestį – man viskas gerai. Tikrai vertėjo dvidešimt keturias valandas skristi per visą žemės pusrutulį, kad čia atsidurčiau. Nesijaudink. Tavo namas visiškai atitinka mano poreikius, o aplinka graži. Kaip ir žadėjai, nė dėmelės, nauji patalai puikūs. Ačiū, kad juos išlyginai. Kaip ir sakiau, ketinu rašyti knygą, tad prabangos man nereikia, o ir TV daug žiūrėti neketinu. Man tereikia pakeisti aplinką ir pasisemti įkvėpimo, vaizdas pro priekinį langą kaip tik tai ir suteikia. Jau perstačiau baldus taip, kad sėdėdamas prie stalo pro langą matyčiau nuostabų vaizdą į įlanką ir Klyvlando kyšulį. Mainantis saulės ir debesų raštams jūra visą dieną keičia spalvą. Neįtikėtinai nuostabu. Džiaugiuosi, kad įsikūrei ir kad tai, ką radai, tau patinka, o dėl manęs nesirūpink. Mėgaujuosi saulėkaita ir esu labai laimingas.
Ak, ir ačiū už raštelius apie žuvį šaldiklyje, vazoninius augalus, skalbyklės gręžimo ciklą ir gekonus. Viską įsidėmėjau.
Su geriausiais linkėjimais
Patrikas
Kam: Felisitei Nait <[email protected]>
Nuo: Patriko Naito <[email protected]>
Tema: Re: Palaikom ryšį
Labas, mama,
ačiū, viskas gerai. Sklandžiai įsikūriau. Palaikysim ryšį. Čia tikras rojus, tad nesijaudink dėl manęs.
Su meile tau ir Džonatanui –
Patrikas x
Asmeninis dienoraštis, Magnetinė sala, balandžio 10-oji
Labai nejauku.
Niekada nerašiau dienoraščio, bet, atrodo, rimtiems rašytojams pravartu turėti laisvo rašymo dienoraštį. Visos mintys ar idėjos – tarsi vanduo žuviai, o tikslas – laukiant dieviškojo įkvėpimo mankštinti rašymo raumenį.
Neketinau vargintis. Aš įpratęs prie skaičių ir skaičiuoklių, greitai gauti rezultatus, todėl lieti žodžius, kurių galbūt niekada nepanaudosiu, atrodo laiko gaišimas. Bet kai visą dieną prasėdėjau prie nešiojamojo kompiuterio spoksodamas į žodžius Pirmas skyrius tuščio puslapio viršuje, pajutau postūmį ką nors pamėginti.
Darbingumo stygių galiu suversti pasikeitusiai laiko juostai. Tikrai žinau, kad mūza aplankys po dienos ar dviejų, bet, užuot kelias dienas laukęs atplūstančio žodžių srauto, išbandau šią alternatyvą. Taigi… ką parašyti?
Tai ne testas, niekas kitas to neskaitys, todėl galiu pradėti nuo akivaizdžių dalykų.
Įdomi patirtis persikraustyti į kito žmogaus namus kitame pasaulio krašte ir atsidurti visiškai kitokiame kraštovaizdyje, būti apsuptam kitų garsų ir netgi kitokių kvapų. Vos radau visame name iškabintus Molės raštelius, supratau atsidūręs svetimame pasaulyje. Keli pavyzdžiai: Raštelis ant vazoninio augalo: Patrikai, ar gali palaistyti dukart per savaitę? Tik nepalik lėkštelėje vandens, nes pradės veistis uodai.
Ant šaldytuvo durelių: Vaišinkis šaldiklyje esančiomis žuvimis. Yra koralinio šlakio, jūrinio karoso, dygiosios pelamidės ir jūrinių ešerių. Nesibaimink keistų pavadinimų – jos gardžios. Pamėgink iškepti ant grotelių. Lentynoje greta viryklės yra puiki lauko kepsninės receptų knyga. Ant svetainės sienos greta šviesos jungiklio: Neišsigąsk išvydęs sienomis bėgiojančius mažus mielus driežiukus. Tai gekonai – jie visai nekenksmingi, be to, puikiai gaudo vabzdžius.
Augalai ir medžiai už namelio sienų visai nepanašūs į augančius Anglijoje. Kai kurie laukiniai ir išsidraikę, kiti vešlesni ir drūtesni – visi auga net menkiausiuose dirvožemio plyšiuose tarp milžiniškų kyšulio riedulių. Paukščiai ne tik kitaip atrodo, bet ir gieda visai neįprastai. Ryškiai žalia papūga mėlyna galva ir geltonu kaklu tarška ir cypauja. Tulžio kvatoklio juokas labai linksmas. O dar vienas paukštis naktimis leidžia kraują stingdančius gedulingus riksmus.
Netgi šviesa čia keista. Tokia ryški, kad reikia laiko priprasti.
Dieve, kaip apgailėtina. Reikia raudonojo vyno. Aš net mažojo rašytojo pirštelio nevertas.
Bet negaliu pačią pirmą dieną pasiduoti. Kad ištrūkau – tikras stebuklas. Neįstengiau patikėti, kad senasis Džordžas Simsas gali būti toks dosnus. Kaip keista – jis jaudinosi, neva galiu perdegti.
Bet štai… rašymas. Įsivaizdavau, kad rašymas atpalaiduoja. Žinau tikrai, taip ir yra, kai tik pradeda rastis žodžių. Dar įsijausiu.
Nors tiek daug skirtumų, o gal kaip tik dėl jų, mažajame Molės Kuper namelyje man gerai. Jis paprastas, bet juntama jos esybė, lyg nebūtų išvažiavusi. Keista, tiesiog būdamas čia, matydamas ir liesdamas daiktus, naudodamas jos paliktą muilą (atrodo, santalo), valgydamas iš jos indų ir miegodamas jos lovoje po baltu tinkleliu nuo uodų jaučiuosi lyg ją pažinočiau.
Ant šaldytuvo, prikabinta
