abejo, jis žinojo, kad tai panašu į moterų diskriminavimą ir šovinizmą, bet…
Bet dėl Ištaro jis išsikasė velniškai gilią duobę.
Galbūt todėl prieš porą savaičių susitikęs su dviem seniausiais draugais išlenkti taurelės ir papietauti nesusilaikė ir papasakojo apie savo ieškojimus.
Khalilas ir Salimas abejingai išklausė, tada susižvalgė.
– Jis dairosi žmonos, – iškilmingai pasakė Salimas.
– Bet jam nesiseka, – taip pat iškilmingai pritarė Khalimas.
Salimo lūpos suvirpėjo. Khalilo – taip pat. Juodu suprunkštė ir pratrūko juoktis.
– Sacharos Eržilas, – kvatodamas vos išstenėjo Khalilas. – Pameni, jį taip pavadino mergina iš Harvardo?
– Ir jis negali susirasti žmonos, – pritarė Salimas ir juodu vėl ėmė leipti juokais.
Tarikas pašoko.
– Manot, tai juokinga? – tarė įniršęs. – Palaukit, ateis ir jums laikas vesti!
Kvatojimas akimirksniu liovėsi.
– Tikiuosi, ta diena dar negreitai išauš, – pagaliau atsakė Khalilas. – Bet kai ateis, elgsiuosi pagal senuosius papročius. Viską patikėsiu rengti tėvui. Princo vedybos negali būti romantiškos. Tai paprasčiausia pareiga.
Tarikas atsiduso ir abejingai pažvelgė pro langą. Tiesa. Tikra tiesa. Tai kodėl jis taip delsia?
Brolio nebėra. Tėvas jau nejaunas. Jeigu kas nutiktų? Tėvui? Jam pačiam? Juk visko būna. Jei Dubakas netektų sosto paveldėtojo, prasidėtų sumaištis. O taip negali būti. Jis to neleis…
Pasigirdo beldimas. Atsisukęs Tarikas išvydo, kaip tarpduryje kyštelėjo padėjėjos galva.
– Penktos valandos finansų naujienos per CNN jau prasidėjo, sere. Žiūrėsite?..
Jis šaltai žvilgtelėjo į ją.
– Pamenat, norėjote sužinoti, ar MicroTech praneš apie naują savo pirkinį?..
Neturiu žmonos, smegenys neveikia, – niūriai pagalvojo Tarikas ir dėkodamas linktelėjo.
– Teisybė. Ačiū, Eleonora. Gero tau vakaro. Pasimatysime ryte.
Durys užsitrenkė. Tarikas atsisėdo prie stalo, paėmė nuotolinio valdymo pultelį ir nukreipė į plokščiaekranį televizorių, kabantį ant sienos. Keli mygtuko spustelėjimai ir jis jau žvelgė į TV studijoje įrengtą biurą. Blyškios sienos, tamsios grindys, langai, ilgas stalas, prie kurio buvo įsitaisęs mėlynu kostiumu vilkintis vidutinio amžiaus vyriškis ir žiūrėjo į kitus tris priešais sėdinčius bendraamžius pašnekovus su mėlynomis eilutėmis…
Ir į moterį.
Ji taip pat vilkėjo tamsiai mėlyną kostiumą, bet tik tuo jie visi ir buvo panašūs.
Tarikas prisimerkė.
Moteris buvo sunkiai nusakomo amžiaus, bet tikriausiai dėl to, kad veidą slėpė didžiuliai akiniai, kurių rėmeliai pagaminti iš vėžlio kiautą imituojančios medžiagos, tamsintais stiklais. Akiniai jai suteikė griežtumo, kaip ir aukso spalvos plaukai, nubraukti nuo ovalaus veido ir susukti į kuodelį ties sprandu.
Ji sėdėjo pasitempusi, grakščios rankos ilsėjosi ant kelių, kojos buvo kukliai sukryžiuotos.
Puikios kojos. Ilgos. Lieknos. Gražiai įdegusios…
Tarikas pajuto tokį geismą, kad net susitraukė pilvas.
Jis jau įsivaizdavo, kaip pakelia moterį nuo kėdės. Paleidžia plaukus. Nuima akinius, kad galėtų įsitikinti, ji tik patraukli ar neapsakomai graži…
Po velnių.
Jis niekada neįsisvajodavo apie moteris, ypač tas, kurių nebuvo sutikęs. Ar tik ne žmonos paieškos privertė taip žemai smukti? Aistra moteriai iš televizijos? Moteriai, kurios net vardo nežino?
Tarikas susiraukė.
Štai kokia pavojinga viengungystė.
Jau du mėnesiai jis nebuvo su moterimi. Nusprendė elgtis išmintingai ir neleisti, kad nuo jos sugebėjimų lovoje priklausytų jo pasirinkimas.
Tada šis sumanymas atrodė išmintingas.
Ir dabar taip atrodo.
Tiesiog jam reikia nustoti fantazuoti kaip kokiam mokinukui.
Tarikas atplėšė akis nuo moters. Priešais ją sėdintis laidos vedėjas, kostiumuotasis, tęsė pokalbį.
– Vadinasi, tiesa, kad MicroTech įsigijo Ateities vaikų kontrolinį akcijų paketą?
Jo pašnekovas, pilvūzas, linktelėjo.
– Taip. Mes įsitikinę, kad Ateities vaikai atstovauja ateičiai. Ir tai ne žodžių žaismas, – šyptelėjęs pridūrė. Du šalia sėdintys vyrai pritariamai nusijuokė, moteris niekaip nereagavo. – Džėjau, kadangi vis daugiau vyrų ir moterų atidėlioja laiką susilaukti atžalų, naujos Ateities vaikų technologijos pasidarys dar svarbesnės.
– Bet Ateities vaikai skverbiasi į tą sritį, kuri ir taip perpildyta, ar ne?
Jis santūriai nusišypsojo.
– Taip gali pasirodyti. Dirbtinis apvaisinimas taikomas jau kurį laiką, bet Ateities vaikų turimos naujos technologijos… Tikriausiai mūsų rinkodaros viceprezidentė geriau paaiškins.
Visi sužiuro į moterį. Rinkodaros viceprezidentė, – pagalvojo Tarikas ir kilstelėjo tamsų antakį. Įspūdingos pareigos. Ar pati jų nusipelnė? O galbūt permiegojo su ne vienu vyru ir taip kilo karjeros laiptais? Jis ilgokai sukasi versle ir žino, kad tokių dalykų nutinka.
Moteris nukreipė žvilgsnį į kamerą. Vidinis balsas Tarikui pašnibždėjo, kad ji pažiūrėjo tiesiai į jį, nors tai atrodė juokinga.
– Aš neabejotinai pabandysiu.
Ji kalbėjo žemu, beveik dusliu balsu. Kad ir kaip mėgino sutelkti dėmesį į pasakojimą, Tarikas galėjo tik spoksoti į ją…
– …kitaip tariant, spermos laikymo sąlygos yra idealios.
Tarikas sumirksėjo. Ką ji dabar pasakė?
– Gal malonėtumėte išsamiau paaiškinti, panele Vitni?
Tarikas tylomis padėkojo vedėjui už klausimą. Be abejo, moteris negalėjo pasakyti…
– Mielai, – ramiai patikino ji. – Kaip minėjote anksčiau, dirbtinis apvaisinimas – ne naujiena, bet spermos užšaldymo būdai, kuriuos išrado Ateities vaikai, sukels perversmą moksle.
Tarikas spoksojo į ekraną. Ir tokie žodžiai sklinda iš
