apsimetė įsižeidęs. – Palyginti su kitais aš tikras šventasis. – Jis vylėsi, kad ji nepaprašys įvardyti kito tokio blogo žmogaus kaip jis, nes žinojo, kad būtų sunku.
– Koks tu minkštas… – Ji perbraukė jam per ranką pirštų galais. – Išskyrus tą vietą, kuri svarbiausia. – Ji vėl pasislinko arčiau ir Lukas atsistojo, keikdamas save, kad nevykusiai pasirinko draugiją.
Tai, kas jam tebuvo kelios smagios akimirkos, jai reiškė ateitį.
Dabar turėjo atsikratyti ja, kol Korečių taryba nedavė jam dar vieno minuso.
Deja, Poršija nenorėjo, kad ja būtų atsikratyta.
– Ar pasimatysime šįvakar, po vestuvių?
– Vienos nakties romanas, angelo mia1, reiškia, kad jis trunka vieną naktį.
– Vakar buvai toks užsidegęs. – Ji papūtė lūpas. – Kas negerai? Nepatinku tau su šia suknele? – Po šių žodžių jis neteko žado.
Kaip aš atrodau, Lukai? Ar atrodau geriau nei ji? Ar jis mylės mane, jei būsiu taip apsirengusi?
– Lukai?
Jis ištrūko iš tamsios praeities ir pažvelgė į per ryškiai padažytas Poršijos akis.
– Atrodai puikiai, – abejingai tarė jis ir pajuto palengvėjimą, kai viena vestuvių viešnių sveikindamasi riktelėjo ir nutempė besispyriojančią Poršiją į šalį.
Apėmus palengvėjimui, kad pavyko išsisukti, jo dėmesį akimirksniu patraukė šviesiaplaukė mergina, stovinti tolimojoje terasos pusėje. Žmonės spraudėsi artyn trokšdami jos dėmesio. Lukas pasislinko, kad išvystų, kas ji tokia.
Kai ji pagaliau pasuko galvą, Luką apėmė nuostaba.
Teilorė Karmaikl. Nagi nagi.
Jis nudžiugo sužinojęs, kad čia yra dar vienas žmogus, kurio reputacija tokia pat prasta kaip jo.
Anot žiniasklaidos, ji darė viską – gėrė, vartojo narkotikus, linksminosi. Paskui porai metų pradingo. Lukas svarstė, ką gi ji veikė, ir nusprendė, kad tai tikriausiai neteikė jai garbės. Teilorė – viena iš nedaugelio šiose vestuvėse esančių žmonių, greta kurių jis pasirodytų kaip šventasis. Beveik.
Lukas stebėjo ją iš kitapus kambario ir prisiminė skaitęs, kad pusbrolis Santas pasamdė ją naujausiame filme atlikti pagrindinį vaidmenį.
Jos kūnas tiesiog neįtikėtinas. Galvodamas, kaip gražiai atrodytų tie šviesūs plaukai pasklidę ant jo pagalvės, jis žingtelėjo jos link, bet prisiminė, kad tarybos nariai stebi kiekvieną jo žingsnį ir laukia, kol jis peržengs ribą.
Nenumanęs, kad sugeba taip susivaldyti, Lukas nusisuko ir įsitraukė į kostiumuotą vyrišką pokalbį apie ekonomiką.
Jei Teilorė būtų pajėgusi tiek įkvėpti, būtų surikusi.
– Vargšelė, – tarė moteris tokiu saldžiu balsu, kad nuo jo net dantys sugestų. – Šios vestuvės tikriausiai kelia jums įtampą.
– Kodėl turėtų? – Teilorė toliau šypsojosi ir troško, kad greičiau pasirodytų Zakas. Reikės, kad paskolintų švarką, kai suplyš ši kvaila suknelė. – Tai puiki proga susipažinti su įdomiais žmonėmis. – Deja, jūs nesate viena jų.
– Bet jums čia tiek pagundų. – Moteriškė nužvelgė stiklinę vandens Teilorės rankoje. – Tikriausiai nė nedrįstat gurkštelėti šampano, kad netyčia neprarastumėte savitvardos ir visos pastangos nenueitų perniek. Turėtų būti neįtikėtinai sunku, ypač turint omenyje, kur sukinėjatės.
– Nesunku.
– Kaip susilaikote negėrusi?
Žinodama, kad be siuvėjos pagalbos nenueičiau į tualetą.
– Netrukus filmuosiuosi po dvylika valandų per dieną. Visas dėmesys skirtas darbui. – Ji nekantriai to laukė. Žinojo, kad vos pradėjusi dirbti pasiners į vaidmenį. Tenorėjo vaidinti. Ir ne tik todėl, kad taip galės ištrūkti iš tuščio ir beprasmio gyvenimo.
Pašonėn prisispaudė dar viena moteris.
– Negaliu patikėti, kad vėl esate tarp žmonių. Ėmėte ir pradingote nuo žemės paviršiaus. Turite papasakoti, ar tos istorijos apie jus tiesa.
Jos apsupo ją lyg vilkai, ketinantys kibti į dvėseną.
Teilorė mintyse nusijuokė. Turint omenyje, kiek svorio numetė ruošdamasi šiam vaidmeniui, nedaug trūko, kad iš tikrųjų taptų dvėsena.
Vos tik baigsis filmavimas, ji nulėks į artimiausią spurginę ir pasimėgaus angliavandeniais, bet iki tol teks laikytis taisyklių.
Dar ilgiau ji neištvers. Smogs kam nors, suplėšys suknelę ir liks nuoga.
Teilorė išsekusi spustelėjo telefono mygtuką ir šis suskambo.
– Ak, atleiskite… – Ji nusišypsojo ir ištraukė iš rankinės telefoną. – Privalau atsiliepti. Labai malonu su jumis susipažinti. Netrukus pasimatysime koplyčioje! – Ir tikiuosi, kad abi užspringsite.
Pridėjusi telefoną prie ausies ir džiugiai kalbėdamasi su savimi ji nuėjo iki terasos kampo, jausdama, kaip Santo akys seka kiekvieną jos žingsnį.
Galėjo žiūrėti kiek panorėjęs. Ji neketino suklupti.
Teilorė sugebės. Tereikia trumpai atsikvėpti. Paskui atsisės kur nors bažnyčios gale toli nuo įkyrių klausimų.
Apėjusi terasoje susirinkusias žmonių grupeles ji apsidairė ieškodama atokesnės vietos. Aptikusi anglišką sodą, o už jo – labirintą, paspartino žingsnį. Puiku. Kas gali būti geriau nei labirintas?
Kaip ji ir troško aukšta gyvatvorė apsaugojo nuo tvilkančios Sicilijos kaitros ir smalsių svečių žvilgsnių. Teilorė nusiavė batelius ir iš palengvėjimo sudejavo minkštai žolei atvėsinus maudžiančias pėdas. Giliai įkvėpusi ji įsiklausė paukščių čiulbesio. Gyvenk šia akimirka – ar ne to mokė Zakas? Į visa kita nekreipk dėmesio. Svarbiausia – dabartis.
Pamažu jos pulsas sulėtėjo. Gumulas gerklėje atlėgo ir liko tik alkio pojūtis, nuolat lydintis ją nuo tada, kai sutiko atlikti pagrindinį vaidmenį. Ji kaip tik sveikino save atgavus savitvardą, kai staiga pasukusi už kampo atsitrenkė į vyrą.
– Cristo, nejau nesupranti užuominos? – Tvirtos rankos ją suėmė ir išlaikė ant kojų. Vyro balsas buvo ledinis. Teilorė sutrikusi įsispitrėjo į jį.
– Kokios užuominos?
Ji akimirksniu jį atpažino. Lukas Koretis, milijardierius mergišius, dar vadinamas didžiausiu Sicilijos turistų traukos objektu, ir tikrai paskutinis vyras pasaulyje, su kuriuo ji turėtų atsidurti vienumoje, turint omenyje, kad dabar jos tikslas – neįsivelti į bėdą.
– Mi
Mano angele (it.) (čia ir toliau – vert. pastabos).
