pasakyti, jis.
– Klausiu dar kartą. Kas?
– Nesvarbu. Kalbėjau apie tave… tave tokį, koks noriu, kad būtum, jei tik sutiksi.
Šonas atsiduso.
– Manau, man reikia išgerti. Nori?
Ji atsisakė, ir vyras mostelėjo padavėjui. Parodė per pirštą įpilti viskio, bet paskui kilstelėjo pirštus prašydamas daugiau.
Vos po kelių akimirkų dėmesinga padavėja trumpu juodu sijonėliu pristatė gėrimą. Ji apsimestinai droviai nusišypsojo ir akimirką per ilgai lietė jo ranką – ilgiau nei reikia paduoti į servetėlę suvyniotą taurę. Tada kraipydama klubus nuėjo.
– Vaje, koks įžūlumas.
– Ką?
– Padavėja visiškai nekreipė į mane dėmesio, nepasiūlė man gėrimo, net nežvilgterėjo. Tarsi manęs čia nebūtų. – Anė išpūtė akis. – Trūko tik, kad išsinertų iš uniformos ir užsirašytų tavo telefono numerį tiesiog ant dirbtinių dvigubo D dydžio bandelių.
– Iš kur tu žinai, kad dirbtinių?
– Ak, prašyčiau… – Tada, perpratusi jo intonaciją, Anė paklausė: – O tu?
Jis atsakė jos žodžiais:
– Ak, prašyčiau…
Jos akys sužibėjo, o lūpų kampučiai kilstelėjo.
Šonui patiko toks šelmiškumas, jis lėtai nužiūrinėjo kiekvieną šalia stovinčios merginos centimetrą, ne tik puikų veidą, kuklią šukuoseną, paprastus drabužius. Po šilkine suknele pastebėjo putlias krūtis. Nebuvo abejonių, kokie natūralūs ir tobuli jos apvalumai.
Šonas atsigėrė. Lėtai.
Jos pečiai atrodė ir tvirti, ir trapūs, nuogos rankos stiprios, tačiau blyškios ir liaunos. Kūnas tobulų proporcijų, ūgis idealiai tiko jam. Kaip tik tinkamas pabučiuoti nepasilenkus.
Šonas staiga pajuto norą taip ir padaryti. Stiprų norą.
– Tu akivaizdžiai šį tą nutuoki apie moteris, – ne itin patenkinta tokiu atradimu tarė Anė.
Šonas nutuokia pakankamai, kad suprastų – ji moteris visu šimtu procentų. Ir visai to nenorėdama suka jam galvą.
Kažin, ką ji darytų, – svarstė vyras, – jei staiga palenkčiau galvą ir perbraukčiau jos lūpas savosiomis?
Ar pasitrauktų, jei Šonas apkabintų per liemenį ir priglaustų arčiau? Ar kitiems čia esantiems toks prisilietimas atrodytų tik nekaltas apkabinimas, ar geidulingas pasiūlymas, kurio jis neatsisakytų?
– Žinai, reikia padėkoti padavėjai. Ji padėjo man įsitikinti, kaip visa tai kvaila, – tarė Anė.
Конец ознакомительного фрагмента.
Текст предоставлен ООО «ЛитРес».
Прочитайте эту книгу целиком, купив полную легальную версию на ЛитРес.
Безопасно оплатить книгу можно банковской картой Visa, MasterCard, Maestro, со счета мобильного телефона, с платежного терминала, в салоне МТС или Связной, через PayPal, WebMoney, Яндекс.Деньги, QIWI Кошелек, бонусными картами или другим удобным Вам способом.
