peties petnešėlę. Paskui kitą. Adrenalinas plūdo gyslomis. Ar jis dabar pajudės?
Dantė laukė.
Nekantriai. Nuo jo sklido įtampos bangos. Tuojau jo savitvarda išgaruos. Bet kurią sekundę…
– Parodyk, – pakartojo vyras.
Būtent ta akimirka, kai reikėjo vadžias perduoti jam. Pamoti. Leisti pačiam išsiaiškinti. Tačiau jos kūnas nekreipė dėmesio į galvą. Jokio atsakymo nesugalvojo. Vienintelė užvaldžiusi mintis – kaip smarkiai jo trokšta. Nori šito.
Todėl pasijuto betempianti elastingą palaidinukę žemyn. Pamažu. Kiekvienas apnuogintas kūno milimetras buvo neįtikėtinai jautrus. Dilgsėjo. Dar blogiau, Karenza troško, kad Dantė ją paliestų. Beviltiškai. Jai reikėjo pajusti jo rankas ant kūno. Jo lūpas.
Palaidinukė atsidūrė ant juosmens – Karenza įrodė, kad segi liemenėlę. Be petnešėlių.
Juodą ir nėriniuotą, derančią prie palaidinės.
– Dabar žinai, – ji tarė virpančiu balsu.
– Taip, – vyras lyžtelėjo apatinę lūpą. – Tačiau padėtis nepagerėjo.
Karenza žino. Krūtys pasunkėjo. Gėlė. Jei šis vyras tuojau jos nepalies, mergina susprogs.
– Dante, – sukuždėjo. – Prašau.
Po sekundės dalies jis jau buvo kitoje stalo pusėje lūpomis įsisiurbęs į ją. Ne bučinys, bet karo pradžia – o belaisvių jis neima. Tačiau jai tiko. Ir nenorėjo, kad imtų. Jai to reikėjo – dabar.
Dantės pirštai akimirksniu atsegė liemenėlę, numetė ją ant žemės ir suspaudė krūtis. Karenza nesusilaikė – sudejavo iš malonumo. Tvirtos, bet švelnios rankos. Nuostabios. O ji troško daugiau. Nykščiai glamonėjo spenelius, gundė ir varė iš proto. Krūtys buvo stangrios, ji troško, kad Dantė lūpomis palengvintų gėlą. Prisispaudė prie jo visu kūnu pasakydama, ko tiksliai nori.
Конец ознакомительного фрагмента.
Текст предоставлен ООО «ЛитРес».
Прочитайте эту книгу целиком, купив полную легальную версию на ЛитРес.
Безопасно оплатить книгу можно банковской картой Visa, MasterCard, Maestro, со счета мобильного телефона, с платежного терминала, в салоне МТС или Связной, через PayPal, WebMoney, Яндекс.Деньги, QIWI Кошелек, бонусными картами или другим удобным Вам способом.
