visos besivaržančios dėl jo dėmesio, kai pro paradines duris įžengė Ema su tviskančia juoda mini suknele, apnuoginančia ilgas dailias kojas.
Ema įbedė į jį tokį žvilgsnį, lyg jis būtų ne mintyse, o tikrai garsiai švilptelėjęs, pamatęs gražią moterį. Kai jų akys susirėmė, Natanui iš galvos išgaravo visos kasdienės mintys. Jis tykojo Emos tarsi koks gepardas, stebintis ilgakoję gazelę, o nepraėjus nė valandai, išstūmė ją pro duris ir įsodino į savo automobilį.
Kol pasiekė jo namą, jis tvardėsi. Bet, tik įėjus, aistringai pabučiavo Emą. Pirmasis jų bučinys netikėtai nustebino. Jis tikėjosi daugiau patirties, o ne drovios ir jausmingos Emos pirštų glamonės. Ji elgėsi lyg seniai bučiuota moteris arba bent jau tinkamai nebučiuota.
Tada jam pasimaišė protas. Natanas niekaip kitaip neįstengė paaiškinti, kodėl kantriai nenunešė jos į savo miegamąjį ir iš lėto nepasimėgavo kiekvienu jos kūno lopinėliu. Jis degė aistra jai, o Emos geismas prilygo jam. Natanas nusistebėjo, kad jie dar nepadegė prieškambario.
Kitą kartą jie mylėsis ant čiužinio: Ema tysos nuoga laukdama pasitenkinimo bangos.
Ji buvo moteris, kurią verta branginti.
– Ar pasakyti, ką ruošiuosi su tavimi daryti?
Ema trūksmingai įkvėpė.
– Ne.
Vis dėlto, nepaisant neigiamo atsakymo, neatstūmė jo. Todėl Natanas pasinaudojo prieštaringais Emos jausmais ir savo žodžiais kaip preliudija tolesniems veiksmams.
– Pirma, nurengsiu šią labai seksualią suknelę. – Jis krumpliais brūkštelėjo Emai per šoną, kur po pažastimi prasidėjo ir ties klubu baigėsi užtrauktukas.
Ema suėmė jo ranką, bet Natanas nustūmė jos pirštus. Mėginimas jį sustabdyti atrodė mažų mažiausiai neryžtingas. Emos pasipriešinimas tirpo, kaitrai įsibrovus tarp jų.
– Tada, pradėdamas nuo šio taško ant tavo peties, kurį bučiuojant tu kraustaisi iš proto, aš neskubėdamas su tavimi mylėsiuosi, – Natanas vylėsi, kad jo žodžiai veikia, nes pats jau nebeįstengė valdytis. – Niekur nepaspruksi, kol savo rankomis ir lūpomis neprisiliesiu prie kiekvieno tavo odos lopinėlio.
Jo rankos nusileido žemiau ir priglaudė Emos šlaunį prie maištingai įsitempusių strėnų. Natanas kvėptelėjo pusiau atsidusdamas, pusiau sudejuodamas, kai ji pasuko klubus jausdama jo rankų spaudimą.
– Ar tu vėl su juodomis kelnaitėmis ir liemenėle be petnešėlių? O gal dėvi ką kita?
Natanui panižo delnus, o pirštai ėmė dilgčioti prisiminus, kaip sustangrėjo Emos speneliai, užčiuopus standžias krūtis. Šį vakarą vilkima vidurnakčio mėlio suknelė, rodės, taip pat kvaišo nuo jos figūros, nes tiesiog dievinamai prigludo prie tobulo kūno.
– Nagi, pažiūrėkime, – sukuždėjo Natanas švelniai. Paskutinį kartą dalis jų netikėto ir trumpo susidūrimo linksmybių buvo susijusios su tuo, kad Emą sujaudino jo erzinimas.
– Ne, – tarsi aistringa aimana pro jos lūpas išsprūdo žodis, primenantis ir prieštaravimą, ir prašymą.
Emos delnas nuslydo jo krūtine ir apčiuopė širdies dūžius. Natanas spėliojo, ką ji pamanys apie pagreitintus įvykius.
Jis suėmė Emos veidą delnais, taip dar labiau paakstindamas ją suvirpėti, ir įsikniaubęs nusišypsojo, kai Ema palenkė galvą į jo delną dar labiau atidengdama kaklą.
– Ak, eikime kur nors, kur mums niekas netrukdys. – Natano lūpos nuslydo skruostu lėtai ir geidulingai skanaudamos.
– Aš niekur su tavimi neisiu, – Emos neiginys baigėsi palaimingu murmesiu, nes Natanas krūtine prisiglaudė prie jos krūtų ir lėtai prisispaudė. Ema išsirietė lyg katė, pasitrynė į jį, o iš gelmių išsiveržė žema ir kimi dejonė.
Natanui patiko, kad Ema vis stengiasi jį atstumti. Juk abu žinojo, kad galiausiai jis pasieks, ko nori.
Jo lūpos priartėjo ir sustojo vos per plauką nuo jos lūpų.
– Kodėl ne? Mums buvo nepaprastai gera kartu. – Viena ranka Natanas apsivijo Emos užpakaliuką ir švelniai stumtelėjo prie įaudrinto stangumo žemiau diržo. – Pajusk, kaip aš tavęs geidžiu. Žinau, kad tu lygiai taip pat geidi manęs.
Delnas ant Natano krūtinės susispaudė į kumštuką.
– Turi daugybę moterų, trokštančių tavęs.
Ar tik ne todėl Ema vengė atsakyti į jo skambučius?
Natanas atlaidžiai nusišypsojo.
– Bet tu esi vienintelė, kurios noriu aš.
Regis, Ema liovėsi kvėpuoti. Natano žodžiai sustiprino gėlą kūne, galingą sudrebinusį troškimą. Ir jie masino. Beprotiškai.
Flirtas su juo Granto vakarėlyje prieš tris savaites atrodė it nekaltas pokštas. Galų gale Natanas be vargo atsispyrė jai prieš dešimt metų. Dvidešimties jis buvo plačių pečių ir gražus pažiūrėti, pasižymėjo tuo pasipūtėlišku žavesiu, nuo kurio jai džiūvo burna ir stigo žodžių. Ema pasitelkė savo kiekvieną šešiolikmetės arsenalo gudrybę vildamasi, kad Natanas bent dirstelės jos pusėn. Emos siaubui, rodės, kad pavyko.
Kol jos savimeilė sulaukė triuškinamo dvigubo smūgio.
Emos skruostai vėl suliepsnojo atsiminus tą dieną, kai užsisegė trumpiausią sijonėlį, įsispyrė į naujutėlaičius aukštakulnius smailais kulniukais ir pasiskolino iš mamos krūtis pakeliančią liemenėlę. Virtuvėje užspeitė Nataną į kampą beveik melsdama padėti tapti labiau patyrusia moterimi.
Tada jis padarė tai, ko prašomas. Tik ne taip, kaip norėjo ji.
Griežtu veidu, žaibuojančiomis pilkomis akimis išlaikė ją per rankos atstumą, nusikvatojęs liepė eiti nusiplauti veidą ir liautis vaidinti suaugusią. O baigęs trypti jos savigarbą į dulkes, išslinko iš virtuvės. Kitą dieną jis išskrido į Las Vegasą ir tik prieš kelis mėnesius vėl sugrįžo į Teksasą.
Ema džiūgavo, kad vėl pamatys Nataną, tikėjo, kad gerai įvaldė įgūdžius, būtinus susidoroti su jo neišsemiamomis fizinio patrauklumo atsargomis.
Ak, kiek nedaug ji išmoko.
– Aš esu vienintelė, kurios nori dabar, – atrėmė Ema.
– Nė neįsivaizduoji, – sušnabždėjo Natanas tupdydamas švelnius bučinukus jai ant akių vokų.
Jeigu jam nusileis, kaip greitai jis susiras kitą moterį? Ar ji pajėgs leisti drauge laiką ir kiekvieną sekundę tikėtis tos neišvengiamos blogybės? Ne. Geriau tebūnie viskas taip, kaip yra. Pakaks ir vienos kartu praleistos nakties prisiminimų. Jiems abiem.
– Važiuokime pas mane į viešbutį. – Natano rankos nuo klubų pakilo prie juosmens ir dar stipriau prispaudė prie savo standaus liemens. – Jei atsispirsi pagundai valandą neišrėkti mano vardo, daugiau niekada tau neįgrisiu.
Valandą?
