išmonės užimti Teo.
Džekas žinojo, kad mėgindamas užvesti nereikšmingą pokalbį pakeliui į svetainę tik įžeistų Sisi, todėl mandagiai tylėjo. O ši savo ruožtu atsilygino nepasiūlydama nei kavos, nei vandens. Jie jau seniai peržengė tokių mandagybių ribas.
Svetainėje Sisi klestelėjo į mėgstamą krėslą ir pasikišo po savimi kojas, kad jas judindama neišduotų nervingumo. Tačiau pirštai tuoj pat nusitvėrė vienintelės iš šlapios plaukų uodegos išsprūdusios sruogos ir ėmė žaisti.
– Tai ko nori Lilijana? Kaip suprantu, ne į Padėkos dienos vakarienę atsiuntė manęs pakviesti.
Džekas pašaipiai kilstelėjo antakį.
– Tam dar gerokai per anksti.
– Ji mėgsta planuoti iš anksto.
– Šeštadienį per Valentino dienos vakarėlį Lilijana pranešė norinti, kad pastatytume filmą, kaip ji ir Čarlzas susitiko per Antrąjį pasaulinį karą.
Okupacijos metais Čarlzas dirbo slaptu OSS3 agentu Prancūzijoje. Per misiją Marselyje jį sužavėjo kabareto dainininkė Lilijana, tačiau Čarlzas įtarė ją galint būti nacių kolaborante. Lilijana buvo prancūzų rezistencijos šnipė. Nors vyko karas, grėsė pavojai ir tvyrojo nepasitikėjimas, jie pamilo vienas kitą. Meilė tęsėsi visą gyvenimą. Po karo Čarlzas atsivežė nuotaką į Jungtines Amerikos Valstijas, kur jie drauge pradėjo kurti filmus, atskleidžiančius Lilijanos talentus. Filmai ir jų meilė tapo Hudson Pictures studijos pamatu.
Mėgindama nusiraminti Sisi susuko plaukų sruogą į aštuonetuką.
– Logiška. Tai nuostabi istorija. Veiksmas, meilė, daug dramos ir įtampos. Kažkas panašaus į Atpirkimo ir Kasablankos sintezę. Tik su laiminga pabaiga. Jis uždirbs jums milijonus. Tikriausiai šimtus milijonų.
– Lilijana nori, kad parašytum scenarijų.
Sisi sustingo.
– Aš?
– Taip. Nustebau ne mažiau nei tu.
– Tokių scenarijų nerašau.
– Sakiau jai tą patį.
– Kuriu veiksmo ir nuotykių filmus.
– Žinau.
– Apie piktus genijus, kurie siekia užkariauti pasaulį, – tęsė ji. – Apie gamtos katastrofas. Tiksinčias laiko bombas. Ir panašius dalykus.
– Tikrai taip.
– Ir visai nerašau meilės istorijų.
Sisi vylėsi, kad jos žodžiai nenuskambėjo per daug pabrėžtinai.
Tikriausiai Džekui jos balsas pasirodė keistas ir jis metė vertinamą žvilgsnį.
– Tapai tikra cinikė.
Sisi pavartė akimis.
– Ar tokią išvadą padarei iš šio vienintelio sakinio?
– Tavo balsas pasakė kur kas daugiau. Tikiuosi, kad nesu…
– Nepervertink savęs. Dėl meilės cinizmo man niekada netrūko. Mano tėvų santykiai tai nutrūkdavo, tai vėl atsinaujindavo ir buvo vieni nestabiliausių Holivudo istorijoje. Meilę niekinau dar būdama vystykluose. Ir kaip tik dėl to visai netinku kurti scenarijų apie Lilijanos ir Čarlzo meilę.
Džekas atsisėdo ant sofos priešais Sisi ir alkūnėmis pasirėmęs į kelius palinko į priekį.
– Tačiau ji įsitikinusi, kad tu vienintelė sugebėtum deramai atskleisti jų istoriją.
Nebenustygdama vietoje Sisi pašoko ir pradėjo vaikštinėti po kambarį.
– Tai visiška nesąmonė.
Ar tikrai?
Sisi gimė mokėdama kurti filmus. Jos tėvas, Martinas Kesidis, buvo vienas garsiausių visų laikų režisierių. O motina, Keitė Tomas, – viena žinomiausių aštuntojo dešimtmečio sekso simbolių. Jos legendiškai ilgos kojos ir suveltos šviesios garbanos puikavosi ne vienoje afišoje ir ne ant vieno paauglio miegamojo sienų.
Deja, Sisi negalėjo pasigirti gražia motinos išvaizda, – tamsia odos spalva, ūgiu ir iškilia itališka nosimi labiau panėšėjo į tėvą. Nors tai tiko prie spagečių ir tiramisu pomėgio, metro šešiasdešimt keturių su puse centimetro ūgis, kūno formos ir veido bruožai toli gražu neskatino Amerikos sekso simbolio dukters visavertiškumo.
Nuvilianti Sisi išvaizda apsunkino paauglystės metus. Norintys padėti suaugusieji išūžė ausis alegorijomis apie bjauriuosius ančiukus. Sulaukusi dvidešimties ji susitaikė su tuo, kad niekada nevirs gulbe, tačiau tapo velniškai šauniu kandžiu ančiuku. O tai savaime derėjo su jos ambicijomis rašyti scenarijus.
Vis dėlto niekas gyvenimo repertuare jos nebuvo parengęs tokiai užduočiai. Šiai istorijai nereikėjo nei žaibiško veiksmo, nei sąmojingo dialogo. Ne, šiame darbe sėkmę galėjo nulemti kai kas gerokai painiau. Emocinis sąžiningumas. Pažeidžiamumas. Tik ar ji tam pasiruošusi?
Vaikystėje Sisi mieliau žiūrėdavo žinias, o ne Sezamo gatvę4. Tėvai prieš miegą vietoj pasakų skaitydavo scenarijų projektus. Pasakojimai sudarė jos esmę molekuliniu lygmeniu.
O visų labiausiai pasakojimas apie Lilijanos ir Čarlzo meilę. Net šiandien, mąstydama apie jųdviejų santykius, Sisi jautė jaudinantį virpulį. Iš tokios meilės gimsta legendos. Vaikystės svajos. Bent jau jos vaikystės svajos.
Džekas taip pat buvo įaustas į jos vaikystės audeklo raštą. Būdama vaikas Hadsonų dvare praleido daug laiko. Ilgomis vasaros dienomis ir savaitgaliais Sisi sekiodavo Džekui iš paskos ir maldaudavo, kad šis pažaistų su ja slėpynių. O kai jis tam pasidarė per didelis, abu laipiodavo medžiais, stebėdavo praplaukiančius debesis, ir ji svajodavo apie didžią meilę ir nuotykius, kuriuos kartu patirs.
Tik pažiūrėkite, kas iš viso to išėjo. Jokių didingų nuotykių. Jokios ilgaamžės meilės. Tik širdies skausmas, išdavystė ir savigrauža.
Sisi ryžtingai papurtė galvą.
– Ne. Negaliu imtis šio projekto.
– Nori pasakyti, kad nesiimsi?
– Kaip nori, taip suprask. Negaliu. Nesiimsiu. Koks skirtumas? Pati idėja niekam tikusi. Neturiu įgūdžių papasakoti tokią istoriją.
Džekas nusišypsojo tik jam vienam būdinga kreiva klastinga šypsena.
– Na, jau, Sisi. Galėtum net iššifruotą C-SPAN5 stenogramą paversti įdomiu filmu.
Sisi tik akimirką leido sau pasimėgauti Džeko komplimentu, iš karto užgniauždama vos užgimusį jausmą.
– Be
Legendinis šviečiamasis filmukas.
