su tuo vyruku tu praleidai vieną šaunią naktį.
– Nuostabią, – patvirtino Bekė. Pamačiusi klausiamą Džesės žvilgsnį ji ranka parodė, kad liautųsi. – Tai buvo tik viena naktis. Šiuo metu savo gyvenime nenoriu jokio vyro, man jo nereikia. Žavių merginų komanda, štai ko man dabar reikia, – šyptelėjusi pridūrė ji. – Ir tu man padėsi ją suburti.
– Brangioji, seniai žinau, kad esi šaunuolė. O dabar… – šyptelėjusi Džesė įteikė Bekei sąskaitą, – kadangi praturtėjai penkiasdešimčia tūkstančių dolerių, leisiu tau ją apmokėti.
Bekė pavartė akis.
– Gerai, – neprieštaravo ji. – Bet tau teks nemažai prakaito išlieti, kol už ją atidirbsi.
Pro savo kabineto langą žiūrėdamas į Madison gatve plūstančią žmonių minią Markas svarstė, ar tik nebus įsipainiojęs į neaiškų reikalą.
Paprastai jo pagalbos buvo šaukiamasi kraštutiniu atveju. Agentūros į jį kreipdavosi tik tada, kai pačios nesugebėdavo išspręsti kilusios problemos. Jam tekdavo atsitiktinio didvyrio vaidmuo. Jis atvykdavo, nukirsdindavo slibiną, keletą karštų naktų pašėliodavo su žaviomis reklamos mergaitėmis, kurias būdavo išgelbėjęs, ir išvykdavo.
Jam nereikėdavo pažindintis su kitais istorijos dalyviais. Jei kam ir užlipdavo ant nuospaudos ar savo veiksmais sukeldavo sumaištį, dėl to niekada nesukdavo galvos, kai saulei leidžiantis traukdavo atgal į namus.
Jo darbo ir asmeninis gyvenimas buvo puikus pavyzdys, kad viską galima sutvarkyti beveik be žodžių. Tai jam idealiai tiko.
Tiesa, jis buvo įsimylėjęs, bet tik kartą, nes paaiškėjo, kad mergaitė pamilo jį tik dėl jo patėvio pavardės, tiksliau, dėl jo pinigų. Tačiau išsiaiškinusi, kad Markui niekada neatiteks šeimos turtai, Sandra pasirinko tą, kuris turtingo žmogaus testamente buvo įrašytas pirmuoju paveldėtoju.
Užklupęs Sandrą lovoje su savo įbroliu, jau ne pirmą kartą jis prakeikė patėvio šeimą ir tą pačią dieną nutraukė su ja visus ryšius.
Paskui jam dar ilgai niekas nerūpėjo. Niekas, išskyrus alinantį darbą ir vietą tarp didžiųjų reklamos ryklių – tą vietą jis išsikovojo savo jėgomis.
Bet kodėl jis nepaliauja galvojęs apie tą blondinę?
Vos jam apie tai pagalvojus kabinete pasirodė Bekė iš nekantrumo degančiomis akimis.
– Na, labas… dėkui, kad pabeldėte, – pasakė jis, stengdamasis nekreipti dėmesio į tai, kad jai įėjus į kabinetą jo pulsas iškart ėmė mušti dažniau.
Ji priėjo arčiau ir sustojo tiesiai priešais jį. Neskubėdama apžvelgė kabinetą ir jis žinojo, kad ji spėjo įsidėmėti ir itin prabangų kilimą, ir brangiais apmušalais dengtus baldus, ir aukštus lubas remiančius langus, visa tai lygindama su savo mažu, nors ir ryškiomis spalvomis išdažytu kabinetuku.
– Gražiai įsitaisei, – pasakė ji. – Kaip tau pavyko? Sugulei su Deividu, kad visa tai gautum?
Jis prunkštelėjo.
– Pati žinai, kad mano skonis kitoks, gražuole.
Ji nuraudo ir jis būtų bet ką atidavęs, kad sužinotų, ką ji tuo metu pagalvojo. Bet kai pakėlė į jį akis, jos veidas liepsnojo jau ne nuo karščio, bet iš profesinio įsiūčio.
– Susitarkime dėl vieno dalyko, – pasakė ji. – Tai, kas įvyko Las Vegase, tegul ir lieka Las Vegase, kaip ir siūlė Deividas. Nes to daugiau niekada nebus.
– Niekada, sakai? Teks ilgai laukti.
Ji skubiai nusuko žvilgsnį, bet jos akyse jis spėjo įžvelgti geismą.
– Kalbu rimtai, – pasakė ji sukryžiuodama ant krūtinės rankas. – Per daug pastangų įdėjau, kad turėčiau tai, ką turiu, ir neleisiu, kad kažkoks šmikis man dar kartą suknistų gyvenimą.
Jos balse buvo justi gili panieka. Vadinasi, ji mano, kad gali lengva ranka nubraukti tarp jų kilusią simpatiją? Reikėjo nedelsiant įrodyti, kad ji klysta.
Nepajėgdamas suvaldyti geismo, kilusio vos jai pasirodžius kabinete ir kurio jam taip ir nepavyko nuslopinti, jis prisitraukė ją ir atgręžė veidu į save.
– Tikriausiai supranti, kad nesu kažkoks, – pasakė jis ir švelniai ją pabučiavo. – Esu burtininkas.
Tai pasakęs jis dar kartą ją pabučiavo, jau stipriau. Ji suakmenėjo, bet po akimirkos pasidavė. Gailiai sudejavusi prigludo prie jo ir pravėrė lūpas.
Apimtas geismo jis įsismelkė į jos šokoladu kvepiančią burną. Jų liežuviai susipynė, baksnojo vienas kitą, ir jis prisitraukė ją arčiau, kad gautų dar daugiau.
Jam bandant apgraibom atsegti jos palaidinę pasigirdo čaižus jo mobiliojo telefono signalas, pranešantis apie gautą žinutę.
Bekė atšoko ir su siaubu pažvelgė į jį.
Конец ознакомительного фрагмента.
Текст предоставлен ООО «ЛитРес».
Прочитайте эту книгу целиком, купив полную легальную версию на ЛитРес.
Безопасно оплатить книгу можно банковской картой Visa, MasterCard, Maestro, со счета мобильного телефона, с платежного терминала, в салоне МТС или Связной, через PayPal, WebMoney, Яндекс.Деньги, QIWI Кошелек, бонусными картами или другим удобным Вам способом.
