pečiais. – Galų gale…
Tada jis uždavė klausimą, kuris jį labiausiai kamavo.
– Iš kur aš galiu žinoti?
Purtydama galvą ji vėl gūžtelėjo pečiais.
– Negali. Tiesiog turėsi manimi patikėti.
Jo veide pasirodė kreiva šypsena.
– Mums abiem visada buvo nelengva pasitikėti, – tačiau dabar, kai jis čia ir mato tiesą, jo sprendimas bus paprastas. – Noriu, kad judu su Eliu važiuotumėte su manimi, tik kelioms savaitėms, kol mudu nuspręsime, ką darysime toliau.
– Ne, – Liusė sukryžiavo rankas ant krūtinės.
– Oi, nagi, Liuse Ana. Pagalvok apie mano prašymą prieš atsakydama.
– Gerai. Galvoju… – Ji pirštais bakstelėjo į savo smilkinį, baksnojo ir baksnojo. Jos ranka nusileido ant jos kelių. – Vis tiek ne.
Dieve, kiek daug kartų jos humoras ir ryžtas jį ištraukė iš tikro pragaro. Eliotas ilgėjosi Liusės Anos nuo tada, kai ši nuo jo paspruko…
Bet jis ilgėjosi ir viso kito, net ir nežinodamas apie sūnų.
– Niekada nepamatysiu pirmųjų Elio gyvenimo mėnesių, – jis nežinojo, kaip nuryti šitą karčią piliulę. – Man reikia galimybės atsigriebti.
Ji lėtai papurtė galvą.
– Negali būti, kad rimtai kalbi apie tai, jog pasiimtum kūdikį į lenktynes.
– Rimčiau nebūna, – be jų jis neišvažiuos iš čia. Negali tiesiog numesti pinigų ir išeiti.
Конец ознакомительного фрагмента.
Текст предоставлен ООО «ЛитРес».
Прочитайте эту книгу целиком, купив полную легальную версию на ЛитРес.
Безопасно оплатить книгу можно банковской картой Visa, MasterCard, Maestro, со счета мобильного телефона, с платежного терминала, в салоне МТС или Связной, через PayPal, WebMoney, Яндекс.Деньги, QIWI Кошелек, бонусными картами или другим удобным Вам способом.
