ction>Pirmas skyrius
Žengdamas į vadovo kabinetą penktame aukšte Loganas Vulfas sulėtino žingsnį žvilgsniui užkliuvus už moteriškų siluetų, šmėžuojančių Las Vegaso fone. Visos trys Fonteinų seserys buvo ne tik brunetės, bet ir vienodo ūgio bei kūno sudėjimo, jos mažai tesiskyrė savo požiūriais, stiliumi ar padėtimi.
Visos trys buvo netikros seserys ir nieko viena apie kitą nežinojo iki jų tėvas Rosas Fonteinas prieš penkerius metus išėjo anapilin. Kai jų senelis Henris Fonteinas, Fonteinų viešbučių bei poilsiaviečių vadovas ir multimilijonierius, sužinojo, kad Rosas turėjo dvi nesantuokines dukteris, jas parsigabeno į savo namus ir įtraukė į šeimos reikalus. Abi jos pakeitė savo pavardes į Fontein ir gavo svarbius vaidmenis bendrovėje, kad galėtų konkuruoti, kaip kad testamente numatė senelis, kol paaiškės, kuri iš trijų paveldėtojų vadovaus Fonteinų imperijai jam išėjus į pensiją.
– Labas rytas, Loganai, – mojuodama jam ranka pasisveikino Violeta Fontein. – Seneli, Loganas jau atvyko.
– Sveiki, Loganai, – per garsiakalbį tvirtu balsu tarė Henris Fonteinas. Jis buvo apsistojęs Niujorke, kur bendrovė turėjo savo pagrindinę buveinę, ir ryšį su anūkėmis palaikė per savaitinę konferenciją telefonu.
– Labas rytas, pone Fonteinai. Tikiuosi, nesutrukdžiau.
– Visiškai ne, – atsakė verslo imperijos valdytojas. – Tiesą sakant, turiu skubėti į kitą susitikimą. Violeta, mieloji, dar kartą apgailestauju dėl netekties. Skambink man, jei tik prireiks mano pagalbos.
– Dėkui, seneli.
Kai tik Harpera Fontein nuspaudė mygtuką pokalbiui pasibaigus, Violeta parodė į tuščią krėslą šalia savęs. Loganas atsisėdo ir su užuojauta paspaudė Violetai ranką.
– Apgailestauju dėl Tiberijaus. Kaip laikaisi?
Merginos akyse sužibo ašaros.
– Nors visi žinojome, kad jo širdis nebuvo sveika, vis tiek patyrėme šoką. Jis buvo energingas žmogus. Vylėmės, kad jo energija niekada neišseks. Man atrodė, kad tėvas gyvens amžinai.
Loganas su Violeta draugavo jau septynerius metus, nuo tada, kai jis ir jo brolis dvynys Lukas nusprendė išplėsti bendrai valdomą apsaugos bendrovę Las Vegase. Violeta buvo vidurinioji pastovaus būdo sesuo ir turėjo paprastos kaimynų mergaitės žavesio. Jos motina Suzana dalyvaudavo šou pasirodymuose, bet po trumpo meilės romano su Rosu Fonteinu pagimdžiusi dukrelę išvyko dirbti pas Tiberijų Stouną, Laimingos širdies viešbučio ir lošimo namų savininką. Dvidešimt metų vyresnis Tiberijus pamilo Suzaną ir jiedu gyveno kartu. Augdama Violeta stebėjo Tiberijų ir viešbutį, o baigusi gimnaziją apie vadovavimą lošimo namams žinojo daugiau nei dvigubai už ją vyresni žmonės.
Iš tikrųjų tai Tiberijus Stounas buvo ta priežastis, dėl kurios visos trys seserys tą rytą buvo rimtos. Violetos patėvis prieš dieną buvo rastas miręs, įtariama, dėl širdies smūgio, savo biure Laimingos širdies viešbutyje.
Violetai nusišluosčius akis, prabilo Harpera:
– Loganai, ar valgei pusryčius?
Seserys Fontein pusryčiauti susitikdavo kiekvieno trečiadienio rytą viename iš trijų prabangių viešbučių, kuriems jos vadovavo. Jie buvo išsidėstę vienas šalia kito palei Las Vegaso Stripą ir kiekvienas iš jų unikaliai atspindėjo seserį, kuri jam vadovavo. Šį rytą jos mėgavosi pusryčiais Fonteino Ciel, Harperos viešbutyje, – naujausiame Fonteinų karūnos deimante. Ciel prancūzų kalba reiškia žodį dangus; Harperos valdos buvo šešiasdešimties aukštų statinys su panoraminiu vaizdu į Stripą. Patys brangiausi apartamentai aukštai virš miesto, aštuoniolikos pėdų aukščio stikliniai langai – viskas sukonstruota taip, kad svečiai jaustųsi tarsi sklandantys skaisčiai mėlyname dangaus skliaute. Ši spalva dominavo visame dviejų milijardų dolerių vertės viešbutyje.
– Dėkui. Aš jau valgiau.
Jau trys valandos kaip jis atsikėlęs. Pirmas rytas, kai nedirba. Apsilankymas Luko namuose, paskui išvyka į Fonteinų Ciel patikrinti, kaip dirba komanda, testuojanti apsaugos sistemą, sumontuotą greitai atsidarysiančiame viešbutyje.
– Bet išgersiu puodelį žaliosios arbatos, jei tik Violeta sutiks ja pasidalyti.
– Arbatos pakaktų daugiau nei dviem, – šviesiai rudose Violetos akyse spindėjo šiluma, kai ji tuščią puodelį pripildė arbatos ir pastūmė jam. – Malonu žinoti, kad dar kai kas be manęs vertina žaliosios arbatos privalumus, – kandžiai tarusi mergina pasižiūrėjo į seserį, sėdinčią iš kairės.
– Teisingai, – sumurmėjo Skarletė, prabildama pirmąsyk. – Dangus uždraudė Loganui ragauti viską, kas jam kenkia.
Skarletė Fontein – patraukli, charizmatiška, tiesiog natūraliai seksuali – turėjo dovaną giliai įaudrinti Loganą. Jo nuomone, kvapą gniaužianti buvusi aktorė buvo paskutinis asmuo, kuriam atitektų teisė valdyti prabangiausią viešbutį bei lošimo namus. Neturinti net koledžo diplomo nei verslininkės patirties moteris pasikliovė neblėstančiu savo žavesiu gauti viską jau padaryta, ir tai Loganui suformavo klaidingą nuostatą apie tai, kiek daug ji pasiekė tokiu būdu.
Moteris į burną įsidėjo kąsnelį cukrinio tešlainio. Nuo jos švelnaus murkimo iš pasitenkinimo Longano rankų plaukeliai pakilo piestu. Šimtąją sekundės dalį jis pavėlavo atlaikyti stiprios bangos smūgį. Prikaustantis ir nepageidautinas geidulys užliejo jį, palikdamas visa griaunančią ilgesingą sumaištį ir aistros sukeltą įniršį.
Vos įžengęs į kambarį jis iš paskutiniųjų stengėsi nekreipti dėmesio į nuo vaikystės populiarią televizijos žvaigždę. Būdamas šalia jos vyriškis netekdavo tvirtumo. Seksualinė energija nuo jos sklido kaip nuo Harperos demonstruojamas profesionalumas, o nuo Violetos – spinduliuojantis optimizmas. Daug kartų Loganas stebėjo, kaip Skarletė paveikdavo pilną kambarį vyrų tik pasirodžiusi tarpduryje. Jis buvo jos apžavėtas nepaisant didžiausių pastangų išsaugoti atsparumą tiems kerams. Deja, nesėkmingai.
Vyriškiui patiko dalykai, kuriuos jis galėjo kontroliuoti. Kompiuterinės sistemos. Greiti automobiliai. Bet kokia rizika, kurios jis imdavosi, buvo kruopščiai apskaičiuota įvertinant mažiausias sąnaudas ir pasekmes. Proga palanki, kai protas pasiruošęs, – toks buvo jo gyvenimo devizas. O Skarletė atrėžtų jam, kad laimė šypsosi drąsiausiems.
– Išbandžiau daug dalykų, kurie man netiko, – atkirto vyras, vengdamas į jį įsmeigtų kerinčių žalių akių vilionės. – Man patinka gyventi sveikai. Ir protiškai, ir fiziškai.
Skarletė smakro judesiu parodė į Violetą:
– Judu abu puikiai vienas kitam tinkate.
Loganas tam pritarė. Jis norėjo moters, kuri atitiktų jo gyvenimo būdą. Tokios, kuri dalytųsi su juo sveika gyvensena ir surastų pusiausvyrą tarp darbo ir namų. Jam nereikėjo aršios sirenos, kuri aukštyn kojomis apverstų jo įpročius ir drebintų jo pasaulį.
Violeta paspaudė jam ranką, jos akys žvelgė melancholiškai.
– Mudu per daug panašūs. Mirtinai įgristume vienas kitam ir būtume kankinami nuobodulio. Ne. Manau, kad Loganui reikia tokios, kuri mestų jam iššūkį. – Violeta atsistojo ir niūriai dėbtelėjo į Skarletę. – Tokios kaip tu.
Trumpai dvejojusi Skarletė lengvai nusikvatojo. Loganas keikė savo smalsumą matydamas tokias skirtingas nuotaikas. Kodėl ji delsė juoktis? Vyriškio pulsas išėjo iš rikiuotės. Jis atsilošė ir sukryžiavęs rankas stebėjo, kaip iš kambario išėjo Violeta. Pauzė nereiškė, jog Skarletė apsvarstė šią mintį. Ji niekada nesuteikė
