Loganas matė, kaip vienas po kito nusivilia jos siekę vyrai. Jam atrodė, kad ši moteris buvo akmenširdė, kuriai patinka kankinti vyrus, todėl savo troškimus laikė giliai paslėpęs. Pasimėgaudama ji erzino jį, ir tai buvo iššūkis.
Sutelkęs dėmesį į tai, dėl ko tą rytą apsilankė Harperos biure, Loganas pateikė jai skaičiavimus, kuriuos atliko pasitaręs su savo komanda dėl apsaugos sistemos.
– Nekils jokių kliūčių įmontuoti kameras, ir atidarymas vyks ramiai, – patikino jis.
– Puiku. – Jam kalbant moteris kažką rašėsi. – Vienu rūpesčiu mažiau, – ji žvilgtelėjo į laikrodį. – Jei daugiau klausimų nėra, po dešimties minučių turiu eiti į susirinkimą, – murmėdama ji suraukė antakius. Su sąlyga, kad jam rūpės išnaudoti tą laiką.
– Tiesą sakant, yra dar vienas dalykas, – tęsė Loganas. – Be abejo, tai paslauga.
Vyriškis pastebėjo netikėtą Skarletės susidomėjimą ne pirmojo būtinumo reikalu. Atrėmusi alkūnes į stalą moteris įdėmiai į jį žiūrėjo. Loganui labiau būtų patikę išsakyti savo prašymą Harperai asmeniškai, bet iki viešbučio atidarymo likus vos dešimčiai dienų jos laikas buvo ribotas.
– Mano dukterėčia atvyko į miestą likusiam vasaros laikui, ir aš norėčiau, kad porą savaičių leistum jai stebėti savo darbą. Tiesiog prašau sudaryti galimybę stebėti dirbančią verslininkę.
Harpera, amžiumi vyriausia iš visų trijų moterų, buvo vienintelis santuokinis Roso Fonteino vaikas. Ji turėjo patirties ir ambicijų siekiant perimti viską iš savo senelio, kai šis pasitrauks po dvejų metų. Harperos motina buvo kilusi iš senos Rytų pakrantės turtuolių giminės ir siekė, kad jos dukra būtų auklėjama Niujorke bei lavintųsi viename iš JAV šiaurės rytų universitetų, kuris priklausė Universitetinei sporto lygai. Harpera buvo profesionalė ir atrodė elegantiškai – viskas joje derėjo nuo gležno šifono apdarų iki juodų dizainerio kurtų batelių.
– Tu esi tobulas modelis šiam vaidmeniui, – užbaigė Loganas.
– Tobulas modelis šiam vaidmeniui, – atkartojo Skarletė žemu, juoko pilnu balsu. – Tikra profesionalė.
Loganas žiūrėjo į moterį susivokęs, kad perlenkė lazdą. Tačiau sesers ir svainio jam patikėta užduotis pranoko jo kompetenciją.
– Norėčiau padėti, – atsiliepė Harpera, – iš karto, kai tik viešbutis atsidarys.
– Tikėjausi, kad tuoj pat imsiesi ją mokyti.
– Nežinau, kaip galėčiau… – Harpera nukreipė viltingą žvilgsnį į Skarletę. – O kaip tu?
– Mano dienotvarkė atvira, – dėstė Skarletė, o jos žvilgsnis buvo tvirtas ir įdėmus, tarsi psichiatro. – Man būtų malonu padėti.
Loganas ne tai turėjo omeny. Jo santykiai su Harpera buvo dalykiški, nuoširdūs. Tai, kas įvyko tarp jo ir Skarletės, puikus sarkazmo pavyzdys. Jo septyniolikmetė dukterėčia jau turėjo nemalonumų. Skarletės įtakos veikiama ji taptų visai nevaldoma.
– Jeigu tik Loganas negalvos, jog mano modelio vaidmuo yra esminis, – dėstė savo nuomonę Skarletė, jam dar nespėjus pereiti prie jos pasiūlymo. Moters gebėjimas bauginamai tiksliai skaityti Logano mintis suteikė jai nepageidaujamo pranašumo prieš jį.
– Nebūk juokinga, – Harpera nekreipė dėmesio į sesers žodžių potekstę. – Be to, tavo viešbutis veikia. Mergaitei bus daugiau naudos pamatyti, kaip viskas vyksta. O dabar, jeigu neprieštarausite, turiu tikrai svarbų tarptautinį susitikimą.
Loganas nusekė akimis Harperą, keikdamas netinkamą laiko pasirinkimą. Jam nederėjo išsakyti savo rūpesčių Skarletei girdint.
– Papasakok apie savo dukterėčią, – tęsė Skarletė.
– Man nereikia tavo pagalbos.
Subtilumas nebuvo pats geriausias būdas Skarletei sulaikyti.
– Ne, – saldžiu tonu tarė moteris. – Tu nenori mano pagalbos.
Ji įsipylė dar kavos, pakėlė puodelį ir jo krašteliu palietusi lūpas papūtė kavą. Įsistebeilijęs į raudonų lūpų formą Loganas tylėjo.
– Labai gerai, – pagaliau sutiko jis. – Nenoriu tavo pagalbos.
– Kiek jai metų?
Loganas porą sekundžių griežė dantimis. Nepaisant to, kad iš vienos pusės jį spaudė griūvantys planai dėl dukterėčios, o iš kitos – moteris, sėdinti už stalo priešais jį, vyras kalbėjo tai, ką ji norėjo išgirsti.
– Medisonai septyniolika. Ji mano sesers jauniausioji.
Ir per pastaruosius tris mėnesius vos neišvarė iš proto Paulos ir jos vyro Rendolfo.
– Medisona? Kaip Viskonsino sostinė?
– Kaip Medisono aveniu, – susiraukė Loganas. – Jos tėvui priklauso didelė reklamos agentūra Niujorke. O Paula yra prestižinės teisinės firmos partnerė. Medisona iš savo tėvų paveldėjo ir protą, ir ambicijas. Klasėje ji antra pagal pasiekimus, ir buvo pakviesta studijuoti keturiuose prestižiniuose universitetuose. Jeigu norėtų, lengvai užliptų bet kokios korporacijos laipteliais, kad ir ką pasirinktų. Tačiau, tėvų siaubui, paauglė nutarė būti aktore.
– Ir jie tikisi, kad ji seks jų pėdomis? Iš rūstaus tavo pasakojimo spėju, kad ji ne tai nori daryti.
– Ji atsisako vykti į koledžą. Po dviejų savaičių jai sukaks aštuoniolika, ir ji pasiryžusi išvykti į Los Andželą.
Skarletė smalsaudama susiraukė.
– O kas blogai Los Andžele?
– Tai ne dėl miesto, o dėl jos pasirinkto karjeros kelio.
– Užuot visą laiką kalbėjęs apylankom, kodėl nepasakai man, kas iš tikrųjų vyksta? Ir kodėl norėjai pristatyti ją Harperai?
Dalytis šeimos problemomis su pašaliečiais Loganas nemėgo, tačiau jam desperatiškai reikėjo pagalbos. Bet kieno pagalbos. Kad ir Skarletės.
– Medisona per pavasario atostogas pabėgo į Los Andželą. Ji užsispyrusi tapti aktore.
Skarletė timptelėjo putlias lūpytes. Metų metus jis stebėjo, kaip ji moka skaityti žmonių mintis. Dažniausiai Loganas stengdavosi nuslėpti, kaip lengvai jai pavykdavo sudrumsti jo ramybę ir hormonus, bet šį kartą sarkastiškas jo tonas buvo per daug stiprus.
– Skandalas pakenks šeimai. – Skarletė nutaisė rimtą veidą.
– Jai tik septyniolika.
– Ir ji gali pakliūti kokiam nors blogiečiui į nasrus.
Loganui nepatiko, kad ji šaipėsi iš jo rūpesčių.
– Laimei, taip nenutiko.
– O
