palengvėjo. Po to jis dažnai vykdavo į komandiruotes, nors iš tikrųjų būdavo su ja ir jos sūnumis.
Stengdamasis suprasti naujienas Danielius papurtė galvą.
– Ir jūs visa tai sužinojote tik vakar, per laidotuves?
Jos skruostu nusirito ašara. Lilė prieš atsakydama akimirką prikando apatinę lūpą, kad ši nevirpėtų.
– Taip. Tačiau tai, ką šįryt išgirdome per testamento skaitymą, tik sustiprino nuoskaudos ir išdavystės pojūtį, apėmusį sužinojus apie antrąją jo šeimą.
– Ir ką gi sužinojote, brangioji? – jis neįsivaizdavo, kaip ši padėtis galėjo dar labiau pasunkėti.
– Tėvelis didžiąją Kinkeidų grupės akcijų dalį paliko Džekui Sinkleriui, o mano broliams, seserims ir man – po devynis procentus, – atsakė ji, nuo skruosto nubraukdama dar vieną ašarą. – Tėvas Erdžėjui ir Metui leido suprasti, kad vieną dieną jie vadovaus KG. Kaip jis galėjo šitaip išduoti mamytę? Ir mus visus?
Danielius nedvejodamas atsistojo, priėjo prie Lilės ir ją apkabino. Jis žinojo, kaip ją sugniuždė tėvo netektis, bet žinia, kad jis tiek metų gyveno dvigubą gyvenimą ir savo verslą perdavė žmogui, apie kurį šeima nė nenutuokė, tikriausiai dešimteriopai padidino emocinį skausmą. Jis šiltai glaudė ją prie savęs, stengėsi suteikti jai jėgų ir išreikšti palaikymą.
Jo paguoda, regis, sumažino įtampą – Danielius dar tvirčiau apkabino kukčiojančią Lilę. Jam nepatiko matyti verkiančias moteris. Visada pasijusdavo nejaukiai ir nežinodavo, ką daryti. Dėl Lilės ašarų jis pasijuto dar labiau netikęs nei kada nors anksčiau. Jis norėjo padėti, numalšinti jos nuoskaudą.
Deja, tik laikas gali išgydyti skausmą ir kančią netekus mylimo žmogaus. Jis pats tai patyrė, kai prieš penkiolika metų infarktas pakirto jo tėvą. Tačiau gali būti, kad nusivylimas dėl neginčijamos tėvo išdavystės niekada neišnyks.
– Man jau geriau, – pagaliau ištarė ji atsitraukdama iš jo glėbio.
– Tikrai? – paklausė jis nenorėdamas jos paleisti. Nors jam nepatiko, kad ji kenčia, apkabinti Lilę buvo malonu.
Ji linktelėjusi priėjo prie sofos ir susirangė jos kamputyje.
– Ačiū, kad parvežei mane namo, Danieliau. Bet aš labai pavargusi. Ar išeidamas galėtum užrakinti duris?
Ji vėl jį atstūmė, ir šįkart nebuvo lengviau nei pastarąsias porą savaičių. Bet jis žinojo, kad ji išsekusi dėl miego stygiaus ir emocinės sumaišties. Dabar ne metas pradėti aiškintis, kodėl jos gyvenime staiga neliko laiko jam.
– Vakare grįšiu pažiūrėti, kaip laikaisi, – imdamas puspaltį pasakė jis.
– Malonu, kad rūpiniesi, bet nepražūsiu, – tarė ji gležna ranka uždengdama žiovulį. Atsigulė ir padėjo galvą ant minkštos pagalvės. – Nėra reikalo vargintis. Viskas bus gerai.
Apsivilkęs paltą vyras papurtė galvą ir patraukė durų link.
– Man nesunku. Paimsiu ko nors vakarienei ir užsuksiu apie šeštą.
Jis tikėjosi išgirsti jos prieštaravimus, bet atsigręžęs išvydo, kad Lilė užsimerkusi ir jau miega. Gerai, pamanė jis, ir priėjęs prie sofos užklojo ją spalvinga nerta antklode. Ji bent jau neliepė jam nesivarginti.
– Pailsėk, brangioji, – tyliai ištarė jis ir pasilenkęs pabučiavo jai į kaktą. – Grįšiu po kelių valandų.
Ji sumurmėjo kažką panašaus į jo vardą, bet nepabudo, nepaprieštaravo, o tai, jo manymu, prilygo sutikimui.
Išėjęs pro laukujes duris ir patraukęs prie automobilio Danielius žinojo naudojąsis padėtimi. Lilė aiškiai leido suprasti nenorinti su juo turėti nieko bendra – iki šio ryto jis gerbė jos norus ir laikėsi atokiai. Bet kažkodėl negalėjo visko pamiršti, negalėjo patraukti savais keliais neišklausęs paaiškinimo, kodėl ji persigalvojo dėl jų santykių.
Конец ознакомительного фрагмента.
Текст предоставлен ООО «ЛитРес».
Прочитайте эту книгу целиком, купив полную легальную версию на ЛитРес.
Безопасно оплатить книгу можно банковской картой Visa, MasterCard, Maestro, со счета мобильного телефона, с платежного терминала, в салоне МТС или Связной, через PayPal, WebMoney, Яндекс.Деньги, QIWI Кошелек, бонусными картами или другим удобным Вам способом.
