su broliu. Ir taip pat kaip vaikystėje Maksas apsimetė, jog neskauda, nusijuokė ir taip stumtelėjo Eliotą, kad šis net susverdėjo.
Ausyse vis dar šniokštė vandenynas, Elioto juokas, kūnas kvepėjo jūra – Maksas nusprendė, kad atostogos, ko gero, bus šaunios. Bet dėl viso pikto jis išliks budrus. Vandenynas moka pateikti staigmenų.
2
– Atrodo, pasigėriau, – suvebleno Kloja. Debesys išsisklaidė ir dabar ji plūduriavo saulės bei alkoholio jūroje. – Kada mes pietavome?
Mieguista Dženė atsisuko į draugę.
– Per pietus plaukėme keltu. Pamiršome pavalgyti.
– Aha. Tikriausiai reikėtų užkąsti, nes gali blogai baigtis.
– Kas gali būti blogiau, negu prisisiurbti trečią valandą dienos?
– Dar daug kas. Pašildyti mikrobangų krosnelėje?
Dženė sunkiai sudejavo ir papurtė galvą.
– Geriau atostogų pradžią atšvęskime sušlamšdamos po didžiulį sūrainį. Netoli viešbučio administracijos yra tokia apšepusi užeiga.
Kloja buvo vėl beužsnūstanti, bet išgirdusi apie maistą plačiai atsimerkė.
– Na, mes juk norime, kad atostogos prasidėtų taip, kaip dera…
– Tikra tiesa.
Kloja pastebėjo, kad už šviesių Dženės plaukų kažkas juda. Ji palinko į priekį, truktelėjo žemyn saulės akinius ir pajutusi šiltą vėjo gūsį prisimerkė.
– Sveiki, vyručiai!..
– Ką? – paklausė Dženė ir plačiai nusižiovavo.
Vyrai priartėjo, todėl Kloja vėl atsilošė krėsle ir užsidėjo akinius.
– Atrodo, turime kaimynų.
Dženė suraukė nosį:
– Tikiuosi, ne tas liežuvautojas senutes, kurias sutikome parduotuvėje?
– Tikrai ne.
Draugė galiausiai prisivertė atsisėsti ir pasukti galvą į vyrus. Kloja suprato, jog Dženė pastebėjo juos, nes ši taip džiaugsmingai įkvėpė oro, kad netoliese skraidžiusi žuvėdra iš išgąsčio suplakė sparnais ir nuplasnojo tolyn. Vyrai vis dar buvo per toli, todėl nieko neišgirdo, bet neabejotinai ėjo prie gretimo atostogų namelio.
Abu buvo tamsiaplaukiai, plačių pečių. Mūvėjo lengvus šortus, kurie atidengė raumeningas, tamsiais plaukeliais apžėlusias blauzdas. Vienas buvo kiek aukštesnis ir labiau įdegęs, bet tvirti abiejų žandikauliai išdavė, kad juodu broliai ar pusbroliai. Kitas buvo su akiniais metaliniais rėmeliais ir tvirčiau sučiaupęs lūpas.
Labiau įdegęs vyrukas atsisuko į Kloją su Džene ir stabtelėjo – matyt, nesitikėjo, kad kas nors juos stebi. Neatrodė sutrikęs, nes tuoj pat, nešinas didžiuliu kelioniniu krepšiu, užšuoliavo laipteliais į savąją verandą.
Nespėjus jiems pradingti tarpduryje, Dženė pasisuko į Kloją.
– Po perkūnais! Kaip manai, ar būtų labai baisu užmegzti karštą romaną su dvyniais?
– Manai, jie dvyniai?
– Gana panašūs, visai tikėtina.
Kloja nusiviepė ir prunkštelėjo:
– Jeigu kėsinsiesi į abu, kas liks man?
Dženė atsisėdo, nuleido basas kojas ant grindų, nusiėmė akinius ir pažvelgė į Kloją.
– Susidomėjai? Jei tu rimtai, imk abu!
– Kodėl turėčiau?
– Nes privalai išmesi iš galvos Tomą.
Kloja nesusigėdo, bet vis tiek pajuto, kaip veidą užplūsta karščio banga.
– Privalai, – pakartojo Dženė.
– Niekas nenorės susitikinėti su liūdnai pagarsėjusia siaubūne nuotaka. Vyrų sekso troškimą nuslopinu kaip koks kriptonitas. Jie tikriausiai tikisi, kad po pirmo pasimatymo atsibudę ras mane stovinčią prie lovos kojūgalio su nudriskusia vestuvine suknele ir žvanginančią grandinėmis.
– Ši sala tobulai tinka! Čia niekas nežino, kas tu tokia.
Kloja gūžtelėjo pečiais ir įsispyrė į basutes.
– Tuodu ne iš salos. Ką žinai, gal jie paparacai, – tarė Kloja ir iš karto pasigailėjo lengvabūdiškai prasitarusi – draugė iš siaubo išplėtė akis.
– Manai, kad jie paparacai?
Kloja pažvelgė trobelės link ir prisiminė, koks dailus tas aukštesnis vyriškis.
– Ne, ne taip pasakiau. Jie atrodo per daug normalūs, kad būtų paparacai. Bet vis tiek negalėčiau su jais susitikinėti.
– Negi daugiau niekada nevaikščiosi į pasimatymus?!
Kloja susigėdo, bet išgirdusi rūpestį Dženės balse nusišypsojo.
– Juk praėjo tik mėnuo. Dabar man sunku pasitikėti žmonėmis, Džene. Taip jau būna, kai sužadėtinis suvaidina savo paties mirtį, kad tik nuo tavęs paspruktų.
– Akivaizdu, kad Tomui ne visi namie!
– Taip, dabar akivaizdu, – Kloja patogiai atsilošė medinėje kėdėje. – Bet anksčiau jis buvo mielas. Juk aš nieko nenutuokiau!
– Taip, mielas, bet…
– Man dar kai kas neaišku. Jei Tomas tikrai buvo toks mielas, kodėl suvaidinęs savo mirtį ir pažeminęs mane prieš visą pasaulį net nepaskambino? Nė kartelio nebandė su manimi susisiekti! Tačiau jo mama šią savaitę telefono atsakiklyje paliko keletą žinučių. Gal Tomas ją įkalbėjo paskambinti?
Kloja nusišypsojo pastebėjusi, kad Dženė krūptelėjo ir sunkiai nurijo seilę.
– Nebeturiu vilties, Džene. Dabar tikrai nesusitvarkyčiau su tais karštais dvynukais. Tau teks manytis be manęs. Gelbėkis.
Dženė žioptelėjo lyg norėdama ką pasakyti, bet persigalvojo, giliai įkvėpė ir papurtė galvą.
– Vadinasi, galiu imtis abiejų?
– Tu baisi apsimetėlė! Per visą gyvenimą esi miegojusi lygiai su dviem vyrais – ir su abiem atskirai. Nemanau, kad esi pasirengusi seksui trise!
– Užsičiaupk! Negadink mano fantazijų. Pati supranti, kad dažniausiai tik jos man telieka.
Tai tiesa. Liekna ir graži
