neįsivaizdavo nieko labiau žeminančio už vyrą, besisavinantį moterį ir reikalaujantį vadinti jį šeimininku. Arba išbandantį moterį lovoje, prieš tai daręs su ja, ko panorėjęs. Arba tą patį vyrą, reikalaujantį, kad moteris nuolankiai klūpėtų, kol jis lieps ką kita. Endei net plaukai šiaušėsi nuo minties apie vyrus, šitaip besielgiančius su moterimis.
Net jeigu jie būtų tokie patrauklūs kaip Darijus Sternas.
Jos sesuo gindamasi iškėlė rankas.
– Ne aš kuriu paskalas apie jį.
– Bet tu jas skaitai, – sušnypštė Endė. – Tai, ką spausdina bulvarinė spauda, yra ne paskalos, Kim, o dažniausiai visiški pramanai. Sensacija paverstos spėlionės ir į akis pernelyg krintančios antraštės, skatinančios žmones pirkti laikraščius.
Jos sesuo gūžtelėjo gležnais pečiais.
– Juk girdėjai posakį be ugnies nebūna dūmų.
Endė kilstelėjo antakius.
– Aš taip pat prisimenu, kaip mama sakydavo, kad kvaila, nesąžininga klausytis paskalų ar gandų, kad verčiau susidaryti savo nuomonę apie žmogų.
– Jeigu mama būtų čia, neabejoju, ji pasakytų, jog tikra kvailystė žavėtis tokiu vyru kaip Darijus Sternas, – tvirtai pareiškė sesuo.
Abi merginos surimtėjo, prakalbusios apie motiną. Kai mirė jų tėvai, seserys – dvidešimtmetė Kim ir aštuoniolikos sulaukusi Endė, jautėsi visiškai priblokštos netekties, bet bėgant laikui jiedvi pradėjo branginti laiką, praleistą kartu su tėvais. Endė visuomet buvo dėkinga, kad jie gyveno tiek, jog dar spėjo pamatyti Kim, laimingai ištekančią už Kolino, ir dalyvavo Endės pasirodyme tą vakarą, kai ji vaidino Žizel su žymia Anglijos baleto trupe.
Prabėgus šešiems mėnesiams po tėvų mirties Endę ištikusi nelaimė reiškė, kad ji daugiau niekada nešoks scenoje.
Endė ryžtingai nuvijo liūdesį, kuris užklupo aplankius prisiminimams – net ir po ketverių metų. Ji turėjo savo studiją ir sunkiai dirbo, kartais pernelyg sunkiai. Gyveno patogiame bute virš studijos ir turėjo daug daugiau nei kiti žmonės.
– Kim, aš tikrai dėl to nesukčiau galvos, neketinu ir vėl spoksoti į Darijų Sterną, todėl nematau jokių problemų, – liūdnai pareiškė Endė. – Kaip ir sakei, smagu paspoksoti į vitrinas.
– Merginos, jūs nepatikėsite, kas man nutiko vyrų tualete, – pranešė įraudęs Kolinas, kuris grįžo prie staliuko ir įsitaisęs savo vietoje viltingai į jas sužiuro.
Jo žmona kilstelėjo antakius.
– Kažin ar mes norime žinoti?
– O, taip, – jis neabejodamas linktelėjo. – Tačiau nieko panašaus į tai, apie ką galvoji, Kim! – Jis susiraukė, o jo žmonos antakiai šoktelėjo dar aukščiau. – Kartais susimąstau, ar tau dar neišvarvėjo smegenys.
– Man atrodo, kad apie tai jau kalbėjome, – sukikeno Endė ir nudelbė seserį dviprasmišku žvilgsniu. – Kim tik linksmina mane šiurpinančiomis pasakomis apie pasileidusių brolių Sternų elgesį, – paaiškino ji, kai Kolinas klausiamai į ją sužiuro.
– Apie vieno iš brolių Sternų, – gynėsi Kim. – Esu tikra, kad Ksandras yra mielas džentelmenas ir toks paprastas, koks atrodo.
Endė, negalėdama patikėti, prunkštelėjo: gal Ksandras Sternas ne toks susimąstęs kaip jo brolis dvynys, bet būdamas tokio amžiaus ir dar turtingas, ir panašus į Adonį jis jokiu būdu negalėjo būti vienišas, jeigu jau buvo džentelmenas ir paprastas, kaip kad tvirtino Kim.
Žinoma, turėdami daugybę pinigų broliai Sternai galėjo rinktis moteris. Taip pat nekilo abejonių ir dėl to, kad jie žinodavo, ar moterys trokšta jų pačių, ar pinigų. Bet net ir tokiomis aplinkybėmis atrodė neįprasta, kad įpusėję ketvirtą dešimtį jie dar nebuvo vedę.
Ar bent jau Endė nusprendė, kad nė vienas iš jų nesusituokęs, nors ji mažai apie juos žinojo. Gal jie abu turi šeimas ir šįvakar savo žmonas su puse tuzino vaikų paliko namuose.
Jeigu tai būtų buvusi tiesa, Darijaus Sterno flirtavimas su ja būtų buvęs išties įtartinas.
Endė nusprendė vos grįžusi namo pasiknaisioti internete ir paieškoti informacijos apie brolius Sternus. Turėjo tikslą – kuo daugiau sužinoti apie Darijų.
– Ar turėčiau suprasti, kad judvi liežuvavote apie Darijų Sterną? – Kolinas suirzęs žiūrėjo į Kim. – Ar suprantate, kad jis yra mano darbdavys? Kad mūsų čia šįvakar nebūtų nė kvapo, jeigu ne jis? Pliaukšdamos jūs tiesiog kandate į ranką, kuri jus maitina! – piktai pasakė jis.
Конец ознакомительного фрагмента.
Текст предоставлен ООО «ЛитРес».
Прочитайте эту книгу целиком, купив полную легальную версию на ЛитРес.
Безопасно оплатить книгу можно банковской картой Visa, MasterCard, Maestro, со счета мобильного телефона, с платежного терминала, в салоне МТС или Связной, через PayPal, WebMoney, Яндекс.Деньги, QIWI Кошелек, бонусными картами или другим удобным Вам способом.
