šunų vedžiotojos. Šeimoje jos savęs paieškos buvo tapusios senu juokeliu ir pelniusios jai Holės keistuolės pravardę.
Jos „keistenybės“ baigėsi praėjus penkeriems metams po tuoktuvių su Klarku, kai šis nusprendė, jog nuo šiol grįžęs namo nori rasti ją laukiančią su džino ir toniko kokteiliu ir garuojančia vakariene ant stalo. Holė buvo pasiruošusi tai išbandyti.
Kokia klaida. Namų židinio deivės vaidmuo jai niekaip nelipo (bent jau Klarko nuomone): vakarienė visada būdavo ne visai iškepta arba pervirta, vonia nepakankamai išblizginta, marškiniai nepakankamai iškrakmolyti. Vienintelis jos išsigelbėjimas buvo straipsnis apie dienoraščio rašymą moteriškame žurnale.
Ir taip gimė rašytoja H. N. Rajan.
– Patikėsiu, kai pamatysiu iškabą. – Ji vis dar netikėjo, kad tai išties įvyks, juk tam galėjo sutrukdyti daugybė nenumatytų dalykų. – Iki tol…
– Dėl Dievo meilės, Hole, – Noelė užsikišo šviesių plaukų, tokių skirtingų nuo Holės, sruogą už ausies. – Tu per daug jaudiniesi. Juk sakei, kad prodiuseriai išrinko Malkolmą Džastisą vaidinti policininką, tiesa?
Holė linktelėjo ir atsisėdo.
– O su kuo susitiksi šiandien? – Noelė žvilgtelėjo į priešais lovą išrikiuotus batus. Holė tyliai atsiduso. Visos poros buvo su aukštesniais nei dešimties centimetrų kulniukais.
– Neįsivaizduoju, Itanas išdavė tik tiek, kad jis garsi kino žvaigždė ir tikras saldainis.
Tai Holei pasirodė neįprasta – Itanas Felpsas buvo geriausias jos draugas nuo pirmojo kurso Veslyje laikų, kai ši padėjo jam įveikti Čoserį5 ir Dikensą, ir nuo tada tarp jųdviejų niekada nebuvo jokių paslapčių. Itanas iki pat šių dienų mėgo pravardžiuoti ją Holipope.6
Kai jos agentas pranešė, kad Holės Nereikšmingas indas buvo išrinktas statyti Brodvėjuje, antroji jai į galvą šovusi mintis (pirmoji mintis: Gal tu girtas?) buvo apie Itaną: Ar jie sutiks jį paskirti spektaklio režisieriumi? Laimei, prodiuseriams patiko jo ankstesni darbai regioniniame teatre.
– O jei tai Džordžas Klunis? – Noelė sustingo į kraują įaugusioje trečiojoje baleto pozicijoje. – Arba Tomas Kruzas?
Holė papurtė galvą.
– Per senas. Ir per daug… Tomas Kruzas.
– O kaip Nikas Damonas? – Holė vos nepaspringo savo liežuviu, bet Noelė buvo įkišusi nosį į papuošalų dėžutę ir nieko nepastebėjo. – Galėtum pagaliau padaryti ką nors dėl savo mokyklos laikų simpatijos.
– Ką turi omenyje?
– Hole, tik nereikia…
– Tada tu buvai dešimties.
Visą šį laiką ji buvo įsitikinusi, kad apie tai žino tik Itanas, kuriam ji netyčia prisipažino vieną vakarą, iškart po skyrybų, išgėrusi per daug romo ir kolos kokteilių. Tačiau netgi Itanui nepasakojo, kad tai ji pastūmėjo Niką atsisakyti futbolininko stipendijos ir išsikraustyti į Niujorką, taip pat ir to, kad tąnakt, aktorių vakarėlyje, jis ją pabučiavo. Tai buvo pirmasis jos bučinys ir nuo to laiko joks vyras neprivertė širdies plakti taip kaip Nikas. Žinoma, ta magiška akimirka netruko ilgai, nes ją nutraukė Džesė Pagano, ieškodama savo fotoaparato. Kurgi ne? Ji vienu išpuoselėto pirštelio judesiu ir „paimk mane“ aukštakulniais išviliojo Niką, kaip tas žiurkių gaudytojas su stebuklinga fleita. Itanas ir Noelė niekada nebūtų jai leidę to pamiršti, tad Holė nutarė laikytis saugiausios žinomos taktikos: neigti, neigti ir dar kartą neigti.
– Ką tu supranti apie tai? Nikas Damonas nėra ir niekada nebuvo mano simpatija.
– Tai kodėl raudonuoji kaip nekalta mergelė striptizo klube?
– Aš neraudonuoju! – Holė užsidengė veidą rankomis. Po velnių. Jos sesuo teisi – jos skruostai degė kaip ta džiovinimo krosnis, kurią įsigijo, kaip mėgo juokauti namiškiai, terakotos laikotarpiu.
– Nieko baisaus, mano simpatija – Rajanas Goslingas. Tikrai neprieštaraučiau likti su juo viena ankštoje patalpoje.
– Simpatija ar ne, pasak Variety, Nikas vis dar Honkonge, kuriame filmuojamas dar vienas Trento Sevidžo filmas.
– Kad ir kas būtų tavo paslaptingoji kino žvaigždė, turėsi sudaryti sandorį, – Noelė pačiupo sidabrinius aukštakulnius atvirais galais ir pamojavo priešais Holę. – Christian Louboutin.
Holei tai nepadarė jokio įspūdžio.
– Tikrai ne.
Noelė nutaisė daug suktesnę šypseną, nei derėjo jaunesniajai sesutei.
– Privalai. Vyrams jie atrodo seksualūs.
– Aš noriu atrodyti profesionali, ne seksuali.
Holė nužingsniavo prie spintos ir išsitraukė savo vienintelę porą paprastų juodų batelių neaukštais kulniukais. Jie atrodė kaip nauji, nes ji retai juos avėdavo.
– Šitie man daug labiau prie širdies.
– Ką gi, aš bandžiau, – Noelė nusviedė labutinus į šalį ir, pasiknaisiojusi po savo Gucci lagaminą, ištraukė platų juodą diržą. – Baigiamasis akcentas.
Ji užsegė diržą Holei ant liemens, pataisė ovalo formos sagtį ir padavė jai porą auskarų su granato akmenėliais bei prie jų tinkantį vėrinį.
– Dabar tu pasiruošusi padaryti įspūdį ir išspardyti užpakalius. Be to, jei ten bus – Dieve, prašau – Rajanas Goslingas, tučtuojau paskambink man ir neišleisk jo iš kambario.
Po pusvalandžio Holė nekantriai mindžikavo prie Kino centro pastato durų Devintajame aveniu, be atvangos bandydama prisiskambinti.
– Nagi, Itanai! Po galais, atsiliepk! Kur tu?
– Tau už nugaros, Holipope.
Ji krūptelėjo ir apsisukusi vos neprarado pusiausvyros, tačiau Itanas spėjo sučiupti ją už pečių.
– Itanai, tu mane išgąsdinai! Be to, vėluoji. Ir žinai, kaip nemėgstu šitos pravardės.
Itanas pabučiavo ją į kaktą ir paleido pečius.
– Nepyk, Hole. Tavo grimasa netinka prie nuostabios išvaizdos.
– Juk žinai, kad negaliu ilgai ant tavęs pykti.
Ji pakštelėjo jam į skruostą. Akimirką jo veidu nuslinko nerimo šešėlis.
– Tikiuosi, tavo nuomonė nepasikeis, – tyliai sumurmėjo jis ir kaipmat pakeitė temą. – Neblogi skudurai. Ar paklausei mano patarimo ir paskambinai Noelei?
Ji palinksėjo ir žvilgtelėjo į sesers paskolintos palaidinės iškirptę.
Džefris Čoseris – anglų poetas, anglų literatūros tėvas.
Žodžių žaismas, angl. hollypop skamba panašiai į lollipop (ledinukas).
