pati pamatysi, – jis nekantriai keliskart spustelėjo keturiolikto aukšto mygtuką.
– Kodėl taip jaudiniesi? Juk kelias savaites kalbėjomės su garsenybėmis. Vieną netgi pasamdėme.
– Bet ne tokiomis. – Skambtelėjo liftas ir Itanas pamojo Holei eiti pirmai. – Jei sutarsime dirbti su juo, tai taps karščiausia Brodvėjaus naujiena po Hju Džekmano ir Danielio Kreigo vaidmens spektaklyje Nesiliaujantis lietus.
Holė sustojo priešais Brodvėjaus prodiuserių poros Tedo ir Džuditos Aronsonų kabineto duris.
– Nualpčiau, jei ten būtų vienas iš jų.
– Nebus. Bet tai nereiškia, kad nenualpsi.
– Pažadėk mane sugauti.
Ji siektelėjo rankenos, bet Itanas sustabdė jos ranką ir pažvelgė rimtomis pilkomis akimis.
– Žinoma, jei ir tu man kai ką prižadėsi.
– Jei tik tai nebus kas nors neteisėto, nemoralaus ar storinančio.
– Kad ir kas ten įvyks, pažadėk, kad nepradėsi manęs nekęsti.
– Nekęsti? Kodėl turėčiau? – ji staiga įsitempė ir nusipurtė jo ranką. – Tu mane gąsdini, Itanai. Kas už tų durų? Popiežius? Džimis Hofa7? Mano buvusi anyta?
Jam nespėjus atsakyti, durys staiga plačiai atsivėrė.
– Štai ir jie! – Tedas paragino juos užeiti. – Mūsų gerbiamieji rašytoja ir režisierius. – Jis palydėjo juos į susirinkimų kambarį, kuriame prie milžiniško riešutmedžio stalo jų laukė Džudita ir dar keli žmonės. Vienas vyras stovėjo atokiau, atsukęs nugarą į duris, ir su didžiuliu susidomėjimu apžiūrinėjo Niujorko horizonto nuotraukas, kuriomis buvo nukabintos visos kambario sienos. Jo tamsūs garbanoti plaukai siekė kreminės spalvos marškinių, aptempusių plačius pečius ir raumeningas rankas atraitotomis rankovėmis, apykaklę.
Ne. Tai negali būti jis. Jis filmavimo aikštelėje, už jūrų marių…
– Hole Rajan, Itanai Felpsai, – sugriaudėjo Tedas. Jis užsitarnavo griežtą žmonos žvilgsnį, tačiau nesutrikęs taip pat garsiai tęsė: – Susipažinkite su mūsų naująja žvaigžde, tiesiai iš plačiųjų ekranų.
Vyras atsisuko ir, pamačiusi jo pražiotą burną, Holė suprato, kad šis susitikimas jį nustebino ne ką mažiau.
Nikas.
Jis atplaukė prie jos kaip gryniausio grožio puta.
– Seniai nesimatėme, Hole, – ištiesė ranką, toks aukštas, tamsus ir vertas nuodėmės. Jo žemas kimus balsas atėmė jai žadą ir privertė sukietėti spenelius. Holė susikryžiavo rankas ant krūtinės, stengdamasi paslėpti nesąmoningą reakciją, susitikus vyrą iš savo erotinių sapnų, tapusį pagrindiniu jų herojumi nuo tada, kai tik subrendo juos sapnuoti.
– Nikai, maniau, kad esi Honkonge, – ji stovėjo kaip įbesta, baimindamasi, jog jam priartėjus ištirps nuo karščio.
– Seki mano gyvenimą? – Kai ji nepaspaudė jam rankos, jis nerūpestingai įsikišo ją į džinsų kišenę. – Jaučiuosi pamalonintas.
– Sunku nesekti, visi apie tave rašo.
– Itanas nieko nesakė? – pertraukė Tedas šypsodamasis visu savo raukšlėtu veidu ir patapšnojo režisieriui per petį. Itanas mestelėjo jam perspėjantį žvilgsnį, tačiau šis tik persibraukė ranka žaviai žilstelėjusius plaukus ir, lyg niekur nieko, tęsė: – Jis įtikino mus šiam moderniojo Stenlio Kovalskio8 vaidmeniui parinkti būtent Niką. Net paprašė atidėti perklausą iki jo filmavimo pabaigos.
– Puiku, – tarė Holė, įkaitusi iki raudonumo.
Itano kakta nuriedėjo prakaito lašelis ir jo Adomo obuolys nervingai virptelėjo.
– Staigmena.
TREČIAS SKYRIUS
Nikas pasijuto skolingas Itanui Felpsui butelį brangaus viskio už tai, kad stovi priešais savo ankstyvosios jaunystės laikų fantazijų objektą – dabar suaugusią Holę
Nelson.
Deja, jo fantazija nenorėjo su juo turėti nieko bendro, ji nusistvėrė režisierių ir nusivedusi jį į šalį kažką pašnibždomis įnirtingai aiškino. Kartkartėmis Niko ausis pasiekdavo jų pokalbio nuotrupos: ką tu sau, po galais, galvojai? ir tik per mano lavoną.
Panašu, kad jųdviejų susitikimas ir jai buvo netikėtas. Tačiau mažiau džiaugsmingas.
Nikas pasinaudojo proga netrukdomas ją apžiūrėti. Holės drabužiai buvo gana provokuojantys, makiažas ryškus, plaukai tiesūs ir sušukuoti į šoną, o gilioje palaidinės iškirptėje buvo matyti griovelis tarp minkštų saldžių krūtų. Tačiau po visais šiais dizainerių drabužiais ir makiažu Nikas sugebėjo įžvelgti pažįstamą mergaitę, žinoma, dailiai užaugusią, bet vis dar tą pačią Holę, veriančiomis žaliomis akimis.
Ji pabaksnojo pirštu Itanui petį, norėdama pabrėžti savo aistringą pareiškimą, ir jos krūtinė sulingavo. O taip, ji tikrai užaugo. Bet ką čia veikia? Atrodė, kad juodu su režisieriumi – geri pažįstami. Gal ji jo asistentė?
Nikas prisėdo prie stalo ir pasiekė įsipilti vandens iš ąsočio. Pasilenkus jo akis užkliuvo už scenarijaus viršelio.
H. N. Rajan.
Staiga jam nušvito protas, kad Tedas pristatė ją kaip Holę Rajan. Scenarijaus autorė – Holė, Holė Nelson Rajan.
– Gal susėskime ir eikime prie reikalo, – aštrus Džuditos Bruklino akcentas grąžino Niką į dabartį. – Kolina, – tęsė ji, atsisukusi į tarpdury pasirodžiusią dailią blondinę, – gal atnešk Holei scenarijaus kopiją, kad ji galėtų…
– Perskaityti žmonos dialogą, – užbaigė Tedas. Džudita susiraukė ir atsitraukė su kėde kuo toliau nuo vyro. – Puiku.
– Žinoma. – Blondinė dingo ir netrukus sugrįžo su scenarijumi. – Prašom, ponia Rajan.
Velnias.
Ji ištekėjusi. Vienas iš karščiausių jo paauglystės fantazijų objektų, mažoji mieloji Holė Nelson, yra ponia Holė Rajan. Žmona. Dramaturgė. Galbūt netgi motina.
Po velnių tą Tony ir Spilbergo filmą, jis tikrai nemanė sugebėsiąs kelis mėnesius dirbti Holės pašonėje, nuolatos jos slapčia trokšdamas. Gal net ir ne taip slapčia, – pamanė sau. Nikas stebėjo ją nusišypsant Kolinai ir apsilaižant lūpas. Šitoks erotiškas vaizdas jį kaip reikiant sujaudino.
Nikui šis vaidmuo buvo sudėtingas dėl dviejų priežasčių: jis seniai bebuvo užlipęs ant scenos ir kentėjo nuo disleksijos, tad norėdamas gerai pasirodyti turėtų labai susikaupti,
Amerikos darbo sąjungos lyderis ir Vežėjų unijos prezidentas.
T. Viljamso pjesės „Geismų tramvajus“ personažas.
