su daugeliu moterų.
Tačiau dėl to jam tik sustiprėjo noras fejerverkus ekrane paleisti kitais būdais.
– Tada apšvieskite mus, – jis kilniaširdiškai mostelėjo ranka.
– Aš suvedu giminingas sielas, – Eliza, atleiskite, ponia Arundel, krenkštelėjo ir vėl sukryžiavo kojas, tarsi niekaip nerasdama patogios pozos. – Vieniems žmonėms reikia daugiau pagalbos nei kitiems. Sėkmingi vyrai dažnai neturi laiko ar kantrybės ieškoti tinkamos poros. Už juos šį darbą atlieku aš. Be to, apsirūpinę vyrai ieško tam tikros poros, kurios lengvai nerasi. Praplečiu pasirinkimo ribas, kelias savo klientes nugludindama tarsi deimantus, vertus aukščiausių visuomenės sluoksnių.
– O, baikit. Mokot tas moteris būti barakudomis.
Juk ji tikrai to išmokė Danielą Vait, kurios pavardė dabar buvo Reinolds, nes ji sugebėjo įvilioti į spąstus Dakso universiteto laikų draugą Leo. O šis iškart atstūmė Daksą dėl savo žmonos. Penkiolika metų trukusi draugystė – šuniui po uodega. Dėl moters.
Elizos šypsena tapo griežtesnė.
– Sakot, kad moteris reikia mokyti, kaip susituokti su vyru dėl pinigų? Nemanau, kad moterims su tokiais tikslais reikia pagalbos. Mano verslas – pagerinti moterų gyvenimą, suradus joms giminingą sielą.
– O kodėl joms nesumokėjus už mokslą koledže ir leidus pačioms susirasti sau poras? – atrėmė Daksas.
Stebėtojai sušurmuliavo, bet nei Daksas, nei Eliza vienas nuo kito nenuleido akių. Tarp jųdviejų spirgėjo nepaaiškinama energija. Ekrane tai atrodys tiesiog nepakartojamai.
– Galimybių mokytis ir taip pakanka. Aš užpildau kitą nišą – padedu žmonėms rasti vienas kitą. Ir man puikiai sekasi. Jūs turėtumėt tai gerai žinoti.
O ne, tik ne tai. Dabar jau beveik susirėmęs su ja nosimis, jis nusišypsojo, taip išlaikydamas žiūrovus nežinioje.
– Kodėl turėčiau? Nes jūs pirštelio mostelėjimu sužlugdėte rizikos kapitalo įmonę ir ilgalaikę draugystę, kai supažindinote Leo su ta jo barakuda?
Hmm, panašu, žaizda vis dar atvira.
Jis ir Leo universitete dalijosi vienu kambariu, į pasaulį žvelgė taip pat; jie tikėjo sėkmės ir draugystės galia. Moterys reikalingos tol, kol iš jų gauni naudos. O tada atsirado Daniela, kuri kažkaip privertė Leo ją įsimylėti, o paskui išplovė jo seniausio draugo smegenis taip, kad šis prarado verslininko gyslelę.
Na, Daniela nebuvo šimtu procentų kalta. Ji sukurstė, o Leo pats nutraukė sandorį su Daksu. Jiedu prarado septynženklę sumą. O tada Leo be jokios priežasties nutraukė draugystę.
Draugo išdavystė vis dar skaudžiai kirbėjo paširdžiuose. Štai kodėl jis nepasitikėdavo žmonėmis. Tik prisileisk ką nors arčiau, ir tave sutrins į miltus.
– Ne! – susierzinusi ji atsiduso ir trumpam užsimerkė, bandydama rasti šmaikštų atsakymą.
Sėkmės! Nerasi.
Bet ji pabandė:
– Nes aš piršto mostelėjimu dviem žmonėms padėjau rasti vienas kitą ir įsimylėti. Kažkas tikro ir gražaus skleidėsi priešais jūsų akis, o jūs turėjote galimybę stebėti tai iš arti. Leo ir Denė idealiai tiko vienas kitam. Jų vertybės tokios pat. Štai ką daro mano kompiuteris. Suveda žmones pagal jų asmenybes.
– Ta magija, apie kurią anksčiau užsiminėt, – Daksas replikavo kilstelėjęs antakius. – Tiesa? Juk visa tai – akių dūmimas. Sakot žmonėms, kad jie tinka vienas kitam, ir jie tuo patiki. Įtikinėjimo galia. Tiesą sakant, puiku.
Ir jis kalbėjo rimtai. Jis pats buvo akių dūmimo specialistas. Tai padėdavo atitraukti visų dėmesį nuo to, kas vyksta už jo sielos uždangos, kur virė visa košė.
Elizos skruostus išmušė raudonos dėmės, bet ji neatsitraukė.
– Jūs cinikas, Daksai Veikfildai. Jei netikite laiminga pabaiga, dar nereiškia, kad taip negali nutikti.
– Tiesa, – linktelėjęs pritarė. – Ir melas. Mielai prisipažįstu, kad esu cinikas, bet ilgas ir laimingas gyvenimas yra mitas. Ilgalaikiams santykiams reikia dviejų žmonių, kurie sutinka taikstytis vienas su kitu. Jokių melų apie amžiną meilę.
– Tai… – Regis, Eliza nerado tinkamo žodžio. Tad jis jai padėjo.
– Realybė?
Jo motina tai įrodė, palikusi tėvą, kai Daksui tebuvo septyneri. Tėvas nebeatsigavo, vis vylėsi, kad ji kada nors sugrįš. Vargšelis.
– Liūdna, – pataisė ji, graudžiai nusišypsojusi. – Jūs turbūt labai vienišas.
Jis sumirksėjo.
– Niekada šituo nesiskundžiau. Galiu per trisdešimt sekundžių šiam vakarui susiplanuoti penkis pasimatymus.
– O, dar blogiau, nei maniau. – Dar kartą sukeitusi kojas, nuo kurių Daksas negalėjo atplėšti akių, ji pasilenkė į priekį. – Jums reikia susirasti gyvenimo meilę. Tuojau pat. Galiu padėti.
Jis pats krūptelėjo nuo savo juoko. Nes tai nejuokinga.
– Kurios dalies nesupratot? Tos, kur sakiau, kad jūs apgavikė, ar tos, kad aš netikiu meile?
– Tai visiškai aišku, – tyliai kalbėjo ji. – Bandot įrodyti, kad mano verslas ir gyvenimo darbas yra apgaulė. Nepavyks, nes net tamsiausioms širdims galiu rasti porą. Net jums. Norit man ką nors įrodyti? Įveskit savo vardą į mano kompiuterį.
Nokautas. Jį suvartė kaip šiltą vilną. Ir jis nesugebėjo to numatyti.
Nepaisant visko, jis pajuto didelę pagarbą Elizai Arundel.
Po velnių. Jam iš tiesų patiko jos stilius.
Eliza nusibraukė drėgnus savo delnus į sijoną ir meldėsi, kad tik to nepastebėtų pasipūtėlis ponas Veikfildas. Tas saugus, iš anksto paruoštas interviu kažkur dingo, nes ji tikrai nebūtų sutikusi sėdėti po visomis tomis kaitriomis lempomis prieš milijonus akių, gręžiančių ją kiaurai.
Ekspromtas nėra jos stiprioji pusė.
Ne ką geriau sekėsi ir ginčas su turtingu, išlepintu, pernelyg dailiu, pasipūtusiu mergišiumi, kuris niekino viską, kuo ji tikėjo.
O ką tik pakvietė jį išbandyti jos sugebėjimų. Gal ji kokio skiediklio prisikvėpavo?
Bet tai nesvarbu. Jis niekada nesiryš. Tokie vyrukai, kaip Daksas, retai beldžiasi į piršlybų specialistės duris. Paviršutiniškų santykių be jausmų galima rasti vos spragtelėjus pirštais, ypač tokiam žmogui, kuris akivaizdžiai turi daug praktikos įsivilioti moteris į lovą. Ir greičiausiai yra neprastas lovos reikaluose.
Daksas išsiblaškęs brūkštelėjo per žandikaulį ir susimąstė.
– Siūlot man surasti
