kokį tave pamenu…
Šūdas.
Jis buvo toks pat seksualus, kaip ji ir prisiminė. Šįryt neatrodė pavargęs. Priešingai – lūpų kampučiai buvo pakilę, o akys – linksmos ir budrios – nužiūrinėjo Brukę. Aišku, kad ne tik jis krito jai į akį. Akivaizdu, kad tai abipusis reikaliukas.
O tai tikrai ne į naudą.
– Draugužiai, – jis šūktelėjo per petį. – Ji čia.
– Pasirodė Septintasis Numeris? – pasigirdo iš virtuvės tarpduryje stovinčio aukšto, tamsaus ir tikrai verto nuodėmės ugniagesio lūpų.
– Susipažink su Eidanu, – Zakas supažindino Brukę. – Jis susitiko su Antrąja Naujoke, ir ta niekada nebegrįžo, tad jam įsakyta laikytis atokiau.
– Ei, neplanavau jos tyčia apnuodyti austrėmis, – gynėsi Eidanas. – Bet jeigu ką… – Į Brukės pusę jis blykstelėjo šypsena, pritrenkiama šypsena, kuri galėjo rungtis su Zako. – Verčiau neikim valgyti austrių.
Koridoriuje susibūrė dar keli vyrai paspoksoti. Taip, čia tikrai susirinkę rinktiniai vyrukai. Turbūt jie tokie dėl gaivaus jūros oro.
– Sveiki, – pamojo ji. – Brukė Obrajen.
Suskambėjo skambutis, ir visi sudejavo. Jų pasisveikinimas nuslopo, nes visi nulėkė prie įrangos.
– Eidanas – mano porininkas, – paaiškino Zakas, audamasis batus. – Kartu su Kristina ir Bleiku.
Jis mostelėjo į dar du ugniagesius, pirma – į šauniai atrodančią nuostabią blondinę, paskui – į vyriškį, aukštą ir išstypusį, be šypsenos veide.
Zakas papurtė galvą.
– Arba, kaip mes jį vadinam, Niurzga.
Aišku. Brukė taip pat nesišypsojo, todėl vyptelėjo pirma, bet buvo per vėlu – jie nusisuko.
– Tu su Dastinu, – šūktelėjo Zakas.
Dastinas, kuris atrodė kaip suaugęs Haris Poteris, nosį pasibalnojęs akiniais, pakėlė ranką.
– Šioje pamainoje mes du medikai. Malonu susipažinti. Tikiuosi, sukiesi greitai.
Ji taip pat to tikėjosi.
Dastinas mostelėjo į du neskubančius ugniagesius.
– Tai Semas ir Edis. Jų ekipažo neiškvietė, todėl jie pasiliks čia ir gulės pilvus išvertę.
Į pokštą jie atsakė abu pakeldami vidurinius pirštus ir prapuolė koridoriaus gilumoje.
– Tiesą sakant, jiems šį rytą liepta važiuoti į vidurinę mokyklą Devintojoje gatvėje ir vaikams papasakoti apie priešgaisrinę saugą ir gaisrų prevenciją, – šyptelėjęs paaiškino Dastinas. – Pilvus išversti jie galės ir vėliau. Pirmyn, Septintoji Naujoke. Kodas „Skarelė“.
– Kodas „Skarelė“?
Bet jis jau lėkė pro duris tiesiai į garažą iki automobilių.
Pro Brukę praslinko Kristina ir pastatė puodelį į kriauklę.
– Sėkmės.
– Ar jos prireiks?
– Su Dastinu, mūsų ponu Silpnuoliu? O taip, tikrai prireiks.
– Kas yra kodas „Skarelė“?
Kristina vos nesusijuokė, tai Brukės nervingumo tikrai nenumalšino.
Bleikas mostelėjo galva į duris. Jis išsitraukė ugniagesio aprangą, kuri atrodė didoka ant liesos figūros.
Конец ознакомительного фрагмента.
Текст предоставлен ООО «ЛитРес».
Прочитайте эту книгу целиком, купив полную легальную версию на ЛитРес.
Безопасно оплатить книгу можно банковской картой Visa, MasterCard, Maestro, со счета мобильного телефона, с платежного терминала, в салоне МТС или Связной, через PayPal, WebMoney, Яндекс.Деньги, QIWI Кошелек, бонусными картами или другим удобным Вам способом.
