gilumą sauso snarglio kalaviją, išsitraukė, pažvelgė į jį ir, įkandęs kumščius, išspyrė, raukšlėdamas nosį. – phew.., sūrus.
– NENAUDOK stirnos, kad mama tavęs nemaitina?! – piktinosi tėvas.
– Ne, tu maitini.
– Aš užsidirbu pinigų pašarams. O mama gamina maistą ir maitinasi iš to, ką uždirbau. Gavai?
– Priimta, suprantama, priėmimas…
– Gerai padaryta, tavo tėve, o tu …?
Sūnus atsistojo prie SMIRNO prekystalio, nes kunigas jį buvo išgirdęs.
– Gerai padaryta arklidėje, bet aš gerai.!!
– .. Asilė… heh heh heh… Salaga. – Otila švelniai smogė sūnui užpakalinę galvos dalį, bet Izya vengė ir surengė kontrataką tiesiai į tėvo lėles (nosį), kaip mokė.
U-.. – Ottila pralinksmėjo, neslėpdama skausmo, ranka tik trūkčiojo, o akys liejo ašaras, – Na, mamai, ar tave maitina, ar ne?
– kanalai. Skaniai maitina … – sūnus pradėjo rinktis kaire ausimi … – O tada mano sesuo ir kas?
– O tu ir mano sesuo?.. O tu esi ŽMONĖS! – tėvas nusišypsojo ir uždėjo akinius, nuėjo nuo stalo prie kėdės ir toliau rašė toliau, atsiklaupdamas taip, kad būtų aukščiau.
– Ką tai reiškia mūsų INSTITUCIJAI tą savaitę… šią… atėjo kitas prezidentas …, amerikietis, KGB miega, o žmonės jaudinasi?
– Kas dar toks prezidentas? – tėčio akys iššoko iš po akinių.
– Ir tas, kuris uždaromas kartu su Galia kambaryje, kai tu tris valandas sėdi tualete,..
– O kas tada?
– .. Tada jie juokiasi ir verkia, kaip katės kovo mėnesį gatvėse naktį, tada net verkia, kaip paršeliai, kai jie yra paruošti. Ir išeik – kaip po vonios – šlapia.
– O kur aš šiuo metu? – sušuko tėvas.
– Ir tu valandą vis dar sėdi tualete.., o tada, kaip visada, šauk: “atnešk popieriaus!!!”.
– Čia, piss!!. – pabėgo nuo generolo Klepo dantų šypsenos.
– O kas yra “kalė”?
– Ar nebedrįsi to pasakyti. Gerai?
– Suprato, priėmė, amen. – Aš vėl atsikėliau, “Izza” prekystalyje.
– Jūs turite kovinę misiją išsiaiškinti, kas yra antrasis prezidentas.
– Jau sužinojau. Tai jūsų pavaldinys – intsefalopatas Arutūnas Karapetovičius.
– Tas senis? Jis trisdešimt metų vyresnis už ją ir keturiasdešimt trejais vyresnis už mane. Ei… Tai kvailys, ar jis yra giminaitis?! – Klop’as užsimerkė ir pradėjo rašyti toliau.
– Ha ha ha ha!!!! – Po truputį mano tėvas staiga sprogo ir beveik sprogo iš kėdės. Štai kaip jis juokėsi, kad net cenzūruoto žodžio neįmanoma paaiškinti, tik nepadorumas. Bet jis laikėsi ant sūnaus peties. – O, ha ha, gerai, eik, aš turiu dirbti, o tas kitas prezidentas turi kišenėse kiaušinius su vištiena ir batus, kurie yra šaldytuve.
– Hee-hee, – Izija tyliai nusišypsojo, – o gal kaktusas?
– ko tu nori…
Tėvas paleido sūnaus ranką ir atitraukęs nuo sūnaus, spoksojo kaip aviną į naująją vietą, į Dzeržinskio portretą.
– KGB yra tas pats, kas FSB. Tik sena kaip močiutė. Ir sąžininga, tokia, kaip dabar, viskas sugadinta… Apskritai, močiutė yra FSB…
– KGB … – sūnus pataisė ir susukęs į šnervių gilumą sauso snarglio kalaviją, išsitraukė, pažvelgė į jį ir įkūrė iš kumščio, išspirė, raukšlėdamas nosį. – phew.., sūrus.
– NENAUDOK stirnos, kad mama tavęs nemaitina?! – piktinosi tėvas.
– Ne, tu maitini.
– Aš užsidirbu pinigų pašarams. O mama gamina maistą ir maitina iš to, ką uždirbau. Gavai?
– Priimta, suprantama, priėmimas…
– Gerai padaryta, tavo tėve, o tu …?
Sūnus atsistojo prie SMIRNO prekybosstalio, nes iki galo buvo išgirdęs.
– Gerai padaryta arklidėje, bet aš gerai.!!
– .. Asilė… heh heh heh… Salaga. – Otila švelniai smogė sūnui užpakalinę galvos dalį, bet Izya vengė ir susitvarkė su savo tėvo lėles (nosį), kaip mokė.
U-.. – Ottila pralinksmėjo, neslėpdama skausmo, ranka tik trūkčiojo, o akys liejo ašarai, – Na, mamai, ar tave maitina, ar ne?
– kanalai. Skaniai maitina … – sūnus pradedamas kaire ausimi … – O tada mano sesuo ir kas?
– O tu ir mano sesuo?.. O tu esi ŽMONĖS! – tėvas nusišypsojo ir uždėjo akinius, kaip nuodėmė nuo stalo iki kėdės ir rašė toliau, atsiklaupdamas taip, kai buvo aukščiau.
– Ką tai reiškia mūsų INSTITUCIJAI tą dieną… tai… atėjo kitas prezidentas …, amerikietis, KGB miega, ar žmonės pasidėjo?
– Kas dar toks prezidentas? – tėčio akys iššoko iš po akinių.
– Ir tas, kuris uždaromas kartu su Galia, kai tu tris kartus sėdi tualetą,..
– O kas tada?
– .. Tada jie juokiasi ir tinklai, kaip kates kovo mėnesio gatves nakties, tada tinklo tinklai, kaip paršeliai, kai jie yra paruošiami. Ir išeik – kaip po vonios – šlapia.
– O kur aš šiuo metu? – sušuko tėvas.
– Ir tu valandą vis dar sėdi tualetas.., o tada kaip visada, šauk: “atnešk popieriaus!!!”.
– Čia, piss!!. – pabėgo nuo generolo Klepo dantų šypsenos.
– O kas yra “kalė”?
– Ar nebedrįsi pasakyti. Gerai?
– Suprato, priėmė, amen. – Aš vėl atsikėliau, “Izza” prekstalyje.
– Jūs esate kovinę misiją išsiaiškinti, kas yra antrasis prezidentas.
– Jau sužinojau. Tai tavo pavaldinys – intsefalopatas Arutūnas Karapetovičius.
– Tas senis? Jis trisdešimt metų vyresnis už mane ir keturiasdešimt trejų vyresnių
