jei to nežinai. Taigi kam užgniaužė kvapą: Dmitrijus Aleksandrovičius ar ponas Sciacca? Vakar jaudinausi dėl jūsų baimės, todėl susiaurinkime objektus, kad sukurtumėte baimę.
Ji ilgai svarstė atsakymą:
– Įsimylėti? Pasirodo, ar jautiesi įsimylėjęs?.. Tada atsiduriu kryžkelėje: mintimis myliu Dmitrijų Aleksandrovičių, o ponas Sciacca jaudina… šiek tiek žemiau nei galvoje.
Tai buvo tinkamiausias laikas iš jo pasijuokti, bet maniau, kad dabar svarbiau suprasti:
– Aistra?
– Gal… Iš kur turėčiau žinoti?
«Žiūrėk, Tanjukha, aš nežinau, ar vakar apalpote, kai mūsų aistringas nekromantas papasakojo istoriją. Ypač ta dalis, kai jis prisipažino, kad visas jo susižavėjimas buvo pasiūlymas. Garantija, kad pas jį ateisi savo noru.
– Taip, girdėjau…
– Ir ką, nenorėjai priešintis?
– Kam priešintis, Ol?
Neduok Dieve, kad man taip trūksta valios. Galbūt aš negalėjau iki galo suprasti jos jausmų, kai ji žiūrėjo į poną Šaką, bet galėjau įsivaizduoti save jos vietoje. Ir jei man kas būtų pasakęs, kad aš pati nemyliu, kad čia nėra pasirinkimo laisvės, tai bent jau man nepatiktų. Kažkoks vidinis «ne» tikrai būtų pavėluotas! O ši… skudurinė pagalvė net nesusimąsto. Kaip karvė, vedama į tvartą. Prie stendo – tai net geriausiu atveju… Net negalvojau apie tai viską slėpti – samprotavau, nors ir tyliai, bet atvirai, todėl tai neišvengiamai sekė:
– Tavo mintys labai įžeidžiančios, Olja!
aš atsidusau. Ji turi tiek ambicijų, kad galėtų man prieštarauti. Tyliai.
Supratusi, kad laikas miegoti arba jie manęs pasiilgs, nenorėjau atsisveikinti su savo mylimomis baltomis sienomis. Dmitrijus Aleksandrovičius dabar jau seniai užsiėmęs, o kai aš atsibusiu, jo pamaina tikriausiai bus baigta. Turėjome išspręsti problemas šiuo metu, bet aš tikrai nenorėjau. O ką gi nekromantas darys su mano negyvu kūnu? Ir jei ketinu ką nors daryti, verčiau ten nebūčiau.
Po poros valandų dykai suklupęs koridoriuje žvilgtelėjau į personalo kambarį. O ten, pasirodo, kava buvo pilama be manęs. Na, o aš sutrikusi atsisėdau ant tolimiausios taburetės. Mano charakteris toks, kad galiu lengvai pritapti bet kur. O čia dauguma veidų jau pažįstami. Vitalina Ivanovna, kuri čia dažnai atvyksta iš bendrosios terapijos, buvo sutrikusi dėl mano įžūlumo ir dėl inercijos pajudino savo puodelį mano kryptimi. Dėkingumo ašarų nuplautas, gurkšnoju iš džiaugsmo. Karčios, be cukraus ir pieno. Grožis!
Конец ознакомительного фрагмента.
Текст предоставлен ООО «Литрес».
Прочитайте эту книгу целиком, купив полную легальную версию на Литрес.
Безопасно оплатить книгу можно банковской картой Visa, MasterCard, Maestro, со счета мобильного телефона, с платежного терминала, в салоне МТС или Связной, через PayPal, WebMoney, Яндекс.Деньги, QIWI Кошелек, бонусными картами или другим удобным Вам способом.
