paliepė tėvas, žvilgtelėjęs virš laikraščio, – nežaisk su maistu.
– Aš jau sotus, tėveli.
– Tavo lėkštėje dar kažkas liko.
– Tėveli, negaliu.
Tėvo lėkštė švarut švarutėlė, vištos kaulai – be kremzlių, nugraužti iki rausvo minkštimo, lauro lapas ir cinamono lazdelė nepaliesti. Ašokas nepritariamai, nenuolaidžiai pažvelgęs į Gogolį pakratė galvą. Jį skaudino kasdien į šiukšlyną išmetami nebaigti sumuštiniai ir kartą ar du prakąsti obuoliai.
– Baik valgyti, Gogoli. Tavo metų būdamas aš grauždavau skardą.
Motiną, tik įsėdusią į mašiną, iškart supykindavo, tad 1973 me-tų rugsėjo mėnesį ji negalėjo kartu su vyru pirmą kartą nuvežti Gogolio į pradinę miesto mokyklą. Berniukas ją pradėjo lankyti antrą mokyklinių metų savaitę, visą pirmą savaitę jis, panašiai kaip jo motina, pragulėjo lovoje, apatiškas, be apetito, tvirtindamas, kad jam skauda pilvą, kartą net vėmė į rausvą motinos šiukšliadėžę. Jis nenorėjo eiti į mokyklą, vilktis naujų, ant jo spintelės rutulio formos rankenėlės pakabintų drabužių, kuriuos motina nupirko jam parduotuvėje „Sears“. Vaikas visai netroško neštis priešpiečių dėžutės su Čarlio Brauno paveikslėliu ar lipti į geltoną autobusą, sustojantį Pembertono kelio gale. Priešingai nei darželis, mokykla buvo už kelių mylių nuo namo ir universiteto. Daug kartų tėvas vežė sūnų pažiūrėti pastato – žemo, ilgo plytų statinio su itin lygiu stogu ir vėliava, plevėsuojančia ant ilgo balto stiebo pievoje.
Gogolis nenorėjo eiti į mokyklą, nes tėvai pasakė, jog ten jį vaikai ir mokytojai vadins kitokiu, prieš pat prasidedant mokslams pagaliau išrinktu tinkamu, bet dirbtinai sudarytu Nikhilo vardu. Tas vardas reiškia „tobulas, glaudžiantis visus“ ir yra ne tik labai gerbiamas bengalų, bet ir maloniai primena rusų rašytojo Nikolajaus Gogolio vardą. Ašokas jį prisiminė, kai nieko negalvodamas bibliotekoje apžiūrinėjo Gogolio knygų nugarėles, jis greitai grįžo namo paklausti Ašimos nuomonės. Ašokas pabrėžė, kad tokį vardą ganėtinai lengva ištarti, nors ir tikėtina, jog viską įpratę trumpinti amerikiečiai šauks jį Niku. Ašima pasakė, kad vardas jai patinka, tačiau vėliau, likusi viena ir prisiminusi senelę, kuri mirė kiek anksčiau tais metais, ir laišką su tikruoju, jos parinktu vardu Gogoliui, kuris amžiams dingo kažkur tarp Indijos ir Amerikos, apsiverkė. Paskui kartais Ašima sapnuodavo, kad po daugelio metų randa tą laišką Pembertono kelio pašto dėžutėje, atplėšia jį ir pamato, kad laiškas tuščias.
Tačiau Gogolis naujo vardo nenorėjo. Jis niekaip negalėjo suprasti, kodėl turės atsiliepti šaukiamas kitaip. „Kodėl privalau turėti kitą vardą?“ – klausdavo jis tėvų su ašaromis akyse. Nebūtų taip baisu, jei ir tėvai vadintų jį Nikhilu. Tačiau, pasak jų, nauju vardu jį vadins tik mokyklos mokytojai ir mokiniai. Berniukas bijojo tapti Nikhilu, kurio nepažinojo ir kuris nepažinojo jo. Tėvai tikino taip pat turį du vardus, kaip ir visi jų draugai bengalai Amerikoje ir giminės Kalkutoje. Tai tarsi ženklas, jog paaugai ir esi bengalas. Jie užrašė vardą ant popieriaus lapelio ir paprašė sūnų jį perrašyti dešimt kartų. „Nesijaudink, – pasakė tėvas, – man ir motinai tu visada liksi Gogoliu.“
Sekretorė ponia Maknab, kuri mokykloje pasitiko Ašoką ir Gogolį, paprašė užpildyti formą.
Tėvas padavė Gogolio gimimo liudijimo ir skiepų knygelės įrašų kopijas, kurias ponia Maknab įdėjo į segtuvą kartu su registravimo lapeliu.
– Prašau eiti čionai, – pasakė ji, lydėdama juos prie direktorės kabineto. Ant durų kabėjo užrašas KENDESĖ LAPIDUS. Ponia Lapidus nuramino Ašoką tvirtindama, kad dėl pirmos praleistos savaitės problemų nekils, viskas susitvarkys. Direktorė buvo aukšta, liekna moteris trumpais šviesiais plaukais, akių vokus pasidažiusi melsvais sidabrinio atspalvio šešėliais, vilkėjo citrinų spalvos kostiumėlį. Ji paspaudė Ašoko ranką ir pasakė, kad mokykloje jau yra du indų vaikai – trečiokas Džajadevas Modis ir penktokė Rekha Saksena. Galbūt Ganguliai juos pažįsta? Ašokas atsakė, kad nepažįsta. Ji pažvelgė į registravimo lapelį ir maloniai nusišypsojo berniukui, kuris stovėjo įsikabinęs į tėvo ranką. Gogolis mūvėjo blyškiai mėlynas kelnes, avėjo raudonus ir baltus sportukus ir buvo apsirengęs dryžuotą megztinį aukšta atlenkiama apykakle.
– Sveikas atvykęs į pradinę mokyklą, Nikhilai. Aš esu jūsų direktorė, ponia Lapidus.
Gogolis nudelbė žvilgsnį į savo sportukus. Direktorė naują jo vardą ištarė kitaip nei tėvai – ji nutęsė antrą skiemenį, kuris nuskambėjo: „h-i-i-i-lai“.
Moteris pasilenkė taip žemai, kad jos veidas atsidūrė šalia vaiko, ir uždėjo ranką jam ant peties.
– Kiek tau metų, Nikhilai?
Ji pakartojo klausimą, bet atsakymo nesulaukė. Tada ponia Lapidus atsisuko į tėvą:
– Pone Ganguli, ar Nikhilas supranta angliškai?
– Žinoma, kad supranta, – atsakė Ašokas. – Mano sūnus puikiai kalba abiem kalbomis.
Norėdamas įrodyti, jog Gogolis moka angliškai, Ašokas padarė tai, ko niekada anksčiau nebuvo daręs – kreipėsi į savo sūnų taisyklinga anglų kalba, tik su akcentu.
– Nagi, Gogoli, – padrąsino tėvas, tapšnodamas vaikui per galvą, – pasakyk poniai Lapidus, kiek tau metų.
– Kaip jūs pasakėte? – paklausė direktorė.
– Atsiprašau?
– Kokiu vardu jį pavadinote? Prasideda raide „g“.
– Ak, tai. Taip mes jį vadiname namuose. Tačiau tinkamas vardas turėtų būti… yra… – jis ryžtingai linktelėjo galvą, – Nikhilas.
Ponia Lapidus susiraukė.
– Nesuprantu. Tinkamas vardas?
– Taip.
Moteris pažvelgė į registravimo lapelį. Priimdama į mokyklą anuos du indų vaikus, ji nesusidūrė su tokia painiava. Ji atidarė aplanką ir panagrinėjo skiepų knygelę, gimimo liudijimą.
– Regis, čia kažkokia painiava, pone Ganguli, – ištarė ji. – Pagal šiuos dokumentus teisėtas jūsų sūnaus vardas yra Gogolis.
– Teisingai, bet leiskite man paaiškinti…
– Jūs norite, kad mes jį vadintume Nikhilu?
– Taip.
Ponia Lapidus linktelėjo galvą.
– Dėl kokios priežasties?
– Mes to norime.
– Nesuprantu, pone Ganguli. Ar norite pasakyti, kad Nikhilas yra antrasis jo vardas. Ar maloninis vardas? Daugelis mūsų mokyklos vaikų turi maloninius vardus. Šiame lapelyje palikta vieta…
– Ne, ne, tai nėra antras vardas, – aiškino Ašokas, jau prarasdamas kantrybę. – Jis neturi antro ar maloninio vardo. Berniuko tinkamas, mokyklinis vardas yra Nikhilas.
Direktorė
