todėl ją ir gaus. Tu taip pat. Ji gali… – Tabita skimbčiodama apyrankėmis mostelėjo ranka, – rodyti tau kelią.
Kentas prisimerkė.
– Pala. Tu nori, kad ji keliautų su manimi?
Trys tūkstančiai kilometrų viename automobilyje su nepažįstama moterimi? Greičiau pasikars ant savo fotoaparato diržo.
To tikrai nebus.
Redaktorė linktelėjo.
– Antraip negausiu pasakojimo apie kelionę automobiliu.
Kentas papurtė galvą.
– Ne.
Tabita sukryžiavo rankas.
– Taip.
– Aš prastas bendrakeleivis.
Ji vos nepratrūko juokais. Švelniai pasakyta.
– Tada tai išeis tau į naudą.
– Važiuosiu vienas. Visada viską darau vienas.
– Puiku, – atsiduso Tabita atidžiai apžiūrinėdama savo nagus. – Seidė ir etatinis fotografas gali nuskristi pas Pinto ir padaryti darbą perpus pigiau nei tu, o pats gali grįžti į savo urvą ir toliau apsimetinėti, kad dirbi šiam žurnalui.
Kentas pajuto, kad per stipriai sukando dantis. Per pastaruosius metus sudegino daugybę tiltų. Jam pasisekė, kad Tabita atsiliepė į jo skambutį.
Tačiau kelios dienos su moterimi, vardu Seidė Blis? Panašu į dvidešimtmetę jaunėlę, kurios motina išrinko vardą padauginusi kokteilių.
– Manau, – tarė Tabita sūpuodamasi krėsle ir ruošdamasi išmesti svarų argumentą, – kad esi man skolingas.
Kentas užsimerkė.
– Puiku, – išspjovė atsimerkdamas. Jis norėjo – privalėjo – gauti šį darbą. Grįžti į vėžes.
Be to, jis tikrai jai skolingas.
Tabita nusišypsojo jam kaip katė, gavusi grietinėlės.
– Ačiū.
Kentas piktai šnopuodamas priėjo prie jos stalo beveik nekreipdamas dėmesio į šlubčiojimą.
– Tau patinka jo aktai?
Tabita linktelėjo.
– Manau, kad jis dieviškas. O tu?
Jis papurtė galvą.
– Jos pernelyg kaulėtos. Kažkokios dvilytės.
Ji tik pavartė akis.
– Jos – baleto šokėjos.
Leonardo aktas su Mariana Deli, australų prima balerina, atnešė jam pasaulinį pripažinimą ir kabojo nacionalinėje Kanberos galerijoje.
– Na, jos tikrai ne renesanso atstovės.
Tabita kilstelėjo puikiai išpešiotą antakį.
– Patinka Rubensas?
Kentas vėl suniurnėjo:
– Man patinka apvalumai.
Ji nusišypsojo. Puikumėlis. Neatitraukdama nuo jo akių atsiliepė telefonu.
– Ar Seidė jau čia? – Vis dar žvelgdama į Kentą su Monos Lizos šypsena Tabita du kartus linktelėjo. – Atsiųsk ją pas mane, – paprašė ir nelaukdama administratorės atsakymo padėjo ragelį.
Kentas prisimerkė.
– Man šita šypsena atrodo labai įtartina.
Tabita nusijuokė:
– Cinikas ir dar įtarus.
Jam nepatiko būti jos šypsenėlės priežastimi. Atsistojo ir nutykinęs prie lango vėl įsistebeilijo į panoramą. Durys atsidarė.
Seidė įsitikino, kad jos banguoti plaukai dailiai surišti į aukštą uodegą ir žengė į kilimu išklotą kampinį kabinetą. Buvo apsisprendusi, kad nesileis įbauginama. Na ir kas, kad legendinė Tabita Foks pravirkdo suaugusius vyrus? Ji davė Seidei darbą. Net ir būdama pradedančia reportere puikiai suprato, kad tai jos karjeros tramplinas.
Nesvarbu, kad istorija su Leo labai keista.
– O, Seide, užeik. – Tabita nusišypsojo. – Noriu, kad su kai kuo susipažintum. – Ji galva linktelėjo Kento pusėn. – Čia tavo fotografas Kentas Nelsonas.
Mergina automatiškai pasisuko į plačius pečius ir tik po sekundės išgirdo vardą. Nustebusi sumirksėjo.
– Tas Kentas Nelsonas? – paklausė ji jo nugaros ir akyse stojo prieš kelis mėnesius ją stipriai sukrėtusi nuotrauka.
Kentas trumpam užsimerkė. Nuostabu. Gerbėja. Jis atsisuko kaip tik tada, kai Tabita patikino:
– Tas pats.
Seidė liko be žado. Daugybę kartų apdovanotas, visame pasaulyje pripažintas fotožurnalistas Kentas Nelsonas kartu su ja keliaus fotografuoti atsiskyrusios garsenybės?
Vos nepaklausė, kodėl redaktorė taip ant jo užsirūstino, bet pasiliko sarkazmą sau.
Tik pažvelgęs į Seidę Blis pats Kentas taip pat neteko amo, o tai nutikdavo labai retai. Šalia šypsojosi Tabita. Kentas tikėjosi, kad jo akys neiššoko ant spyruoklių kaip animacinio filmuko personažo, nes pamatęs tokius apvalumus buvo bejėgis jas atitraukti.
Apvalumus, kurie prasidėjo putliomis lūpomis ir tuo nesibaigė.
Žinoma, viską dengė dryžuotas kostiumėlis, bet atrodė, kad jie išsiverš bet kurią akimirką.
Blis1? Tiesiai į dešimtuką. Užsižiūrėjęs į tuos linkius vyrukas gali mirti badu nė karto nepagalvojęs apie maistą.
Puiku. Kaip tik tai, ko jam trūko. Trys dienos automobilyje su pradedančia reportere, apie kurios formas turėtų įspėti neoninis ženklas.
Seidė suraukusi antakius atsigręžė į Tabitą.
– Atleiskite, nesuprantu… Kentas Nelsonas bus mano straipsnio fotografas?
– Naaa… – nutęsė Tabita, – planai truputį pasikeitė.
Seidės gyslomis pulsavo kraujas, kaulai staiga pasidarė sunkūs kaip švinas.
Jie nori ją pašalinti.
Atiduoti darbą kitam.
Ji krenkštelėjo:
– Pasikeitė?
