Operacija REIKIA ŽIGOLO. Vicki Lewis Thompson
Чтение книги онлайн.
Читать онлайн книгу Operacija REIKIA ŽIGOLO - Vicki Lewis Thompson страница 3
Tonis pasimuistė kėdėje.
– Kodėl taip į mane žiūri?
– Nusivilk švarką.
– Kam? – Jis sutriko.
– Daryk, kaip sakau.
Jis patraukė pečiais.
– Dama nori, kad nusivilkčiau švarką, ko gero, taip ir padarysiu. Keistas rytas. – Jis atsistojo ir nusivilko kostiumo šviesiais ruoželiais švarką.
– Dabar nusirišk kaklaraištį.
Jis nustebęs pažvelgė į ją.
– Nagi, Toni. Kuriu koncepciją.
Jis atsiduso ir nusirišo kaklaraištį.
– Dabar atsisek tris ar keturias viršutines marškinių sagas ir susišiaušk plaukus.
– Susišiaušti… – Jis žiūrėjo į ją tarsi į pamišėlę.
Linė atsistojo ir apėjo stalą.
– Štai taip. – Ji energingai pirštais sutaršė jam plaukus.
– Ei! – Tonis atšoko. – Kas tu tokia ir ką padarei Linei?
– Ne visai taip įsivaizdavau. – Ji žengė prie jo.
Tonis per žingsnį atsitraukė.
– Laikykis nuo manęs toliau, moterie.
– Ak, atsipalaiduok. Ir nejudėk. Tai truks tik minutėlę. – Čiupusi jam už peties ir neleisdama išsisukti Linė ištiesė ranką ir pirštais šukavo jam plaukus tol, kol jie užkrito ant kaktos, ir vietoj dalykiško stiliaus įprastos šukuosenos, kai plaukai nušukuoti atgal, sukūrė abejingo nerūpestingumo įvaizdį. Ji maloniai nustebo pajutusi šilkinius jo plaukus ir marškiniais aptemptus tvirtus raumenis. Todėl neskubėjo atsitraukti.
Linė užuodė, kaip skaniai jis kvepia, šis losjono po skutimosi dvelksmas jai visada siejosi su Toniu, tik niekada neleido sau laikyti jo seksualiu.
– Dabar imsiuosi sagų, – pasakė ji ir atsegė keturias viršutines.
– Line, ar tu mane gundai? – pasiteiravo Tonis.
– Ne-a.
– Taip ir maniau. Verti mane nerimauti.
– Tiesiog stengiuosi kai ką išsiaiškinti. – Ji žengtelėjo atgal ir rankomis įsisprendusi į šonus nužvelgė savo darbą.
Pasikeitimas buvo neįtikėtinas. Perspektyvaus jauno advokato, kuris leidžia dienas pasinėręs į teisinę veiklą ir teismines procedūras, vyro, visada į darbą atvykstančio anksti ir išeinančio vėlai su bylų pluoštu po pažastimi, nebeliko. Šis Tonis buvo seksualus. Atrodė, jam rūpi tik tai, kas neturi nieko bendra su dokumentais. Seksualinės aistros virpesys sujaukė Linei ramybę. Mišelė tikriausiai buvo baigusi kvailių mokyklą.
Bet svarbiausia tai, kad Tonis idealiai tiko jos planui. Linė pakėlė į jį akis ir nusišypsojo.
– Toni, gal tu…
– Net nepradėk. – Jis papurtė galvą ir žengė atatupstas. – Taip ir maniau, kad suki ton pusėn. Vidurinėje man klaikiai nesisekė per vaidybos pamokas. Neturiu tam gabumų. – Jis ėmė sagstytis marškinius.
– Juokauji? Juk tu advokatas!
Tonis nusišypsojo.
– Aha, bet mudu kalbame apie daug sudėtingesnius dalykus.
– Nė kiek ne sudėtingesnius. Tu vaidini kas kartą įžengęs į teismo salę. Tiesiog čia kitokia vaidyba. Sakiau, kad man gali prireikti tavo pagalbos. Pasirodo, jau reikia.
– Kalbėjau apie teisines paslaugas. – Jis siektelėjo kaklaraiščio, kurį buvo užmetęs ant kėdės atlošo.
– Man nereikia teisinių paslaugų. Man reikia seksualiai atrodančio vaikino operacijai „Žigolas“. Keista, bet tu puikiai tam tiktum.
Jis nustojo rištis kaklaraištį ir pažvelgė į ją.
– Keista? Tai nelabai glosto savimeilę.
Linė nuraudo.
– Na, niekada apie tave taip negalvojau, nes tu visada toks… elegantiškas. – Toksvedęs.
– Elegantiškas? Nori pasakyti, susilaižęs? – Jis baigė rištis kaklaraištį ir paėmė švarką.
– Ne, atrodai puikiai, tarsi iš GQ3 žurnalo.
– Kai kurioms moterims tokie vyrai patinka.
– Aišku, kad patinka!
– O tau ne? – Jis užsivilko švarką ir pasitaisė atlapus.
– Aš taip nesakiau. – Velniai rautų, ji visai neketino taip įklimpti. Šeši mėnesiai po skyrybų – laikas užmegzti pereinamuosius santykius, o ji trumpalaikio romano nenorėjo. – Aš tiesiog… bet mes visai nukrypome nuo temos. Toni, būk geras, padėk man. Susitikimui su mano tėvais nesugaiši daug laiko. Tave pamatę jie suvienys jėgas stengdamiesi mus išskirti ir patys vėl suartės. Jiems pavyks mus išskirti, tada aš kaip tik persileisiu, neteksiu meilės vaisiaus ir gyvenimas grįš į įprastas vėžes. Netyčia sužinojau, kad pastaruoju metu retai ėmei laisvadienių.
– Norėdama pataisyti padėtį tu siūlai man smagią kelionę į Springfildą, kur turėsiu elgtis kaip pašlemėkas ir tikriausiai būsiu išspirtas iš tavo tėvų namų? Oho, tu tikrai moki sugundyti vaikiną.
– Tiesą sakant, mąsčiau ne apie Springfildą. Ar esi buvęs Sedonoje, Arizonos valstijoje?
– Ne-a. Tik mačiau tų raudonų uolų nuotraukas. Gana įspūdingas vaizdas.
– Tikrai. Mano tėvai ten praleido medaus mėnesį. Vasaros sezonas jau pasibaigęs, greičiausiai pavyks užsakyti kambarius ant Ouk Kriko kranto esančioje poilsio bazėje, kurioje jie buvo apsistoję prieš trisdešimt penkerius metus. Manau, sugebėsiu įtikinti juos atvažiuoti, – pasakė tapšnodama per pilvą.
Proga nuvykti į Sedoną, regis, Tonį sudomino.
– O jeigu tavo tėvai pareikalaus atskirų kambarių?
– Pasakysiu, kad turės tenkintis vienu, nes tik du buvo laisvi. – Ji susikryžiavo ant krūtinės rankas ir užgniaužė nugalėtojos šypseną. Kaip teisininkė buvo perpratusi veido išraiškas ir matė, kad Tonis svarsto jos pasiūlymą. – Ką pasakysi? Ilgas savaitgalis gražioje vietoje, visos išlaidos apmokėtos, o tau reikės tik apsitempti džinsais ir parodyti, ką sugebi.
Jis dvejojo.
3
Amerikiečių mėnesinis žurnalas vyrams.