Operacija REIKIA ŽIGOLO. Vicki Lewis Thompson
Чтение книги онлайн.
Читать онлайн книгу Operacija REIKIA ŽIGOLO - Vicki Lewis Thompson страница 5
Nuaidėjo durų skambutis, prieš eidamas įleisti Mišelės, jis dar kartą užsitraukė cigaretę.
– Toni! – Raudodama ji dramatiškai krito jam į glėbį.
Jis čiupo ją ir vos nenudegino su cigarete.
– Ramiau, Mišele. – Laikydamas cigaretę saugiu atstumu jis apkabino ją per pečius ir virpančią nuvedė atsisėsti. – Kas nutiko?
Ji susmuko ant sofos ir pažvelgė į jį ašarotomis akimis. Dešinės akies dirbtinės blakstienos buvo atsiklijavusios, juodas, nuo voko atsiknojęs jų šepetėlis mirksint priminė girtą šokantį drugelį.
– Blakstienos nukris, – perspėjo jis iš įpročio. Jau buvo spėjęs pamiršti, kaip nevykusiai ji jas prisitvirtindavo, bet vis tiek atkakliai tai darė įsitikinusi, kad jos pačios blakstienos per trumpos ir nepakankamai ryškios. Ir plaukai ne tokie tankūs, kaip ji norėjo, Tonis numanė, kad ir dabar Mišelė yra prisisegusi dirbtinių sruogų. Jis negalėdavo pirštais perbraukti jai per plaukus, nesibaimindamas rimtai susižaloti į metalinius segtukus.
– Ačiū. – Pakėlusi ranką ji nusiplėšė atlipusias blakstienas ir dabar atrodė įdomiai: viena akis buvo pasiruošusi lėkti pasilinksminti, o kita – eiti miegoti. Ji vėl sušniurkščiojo ir ėmė raustis miniatiūrinėje rankinėje. – Velniai rautų, čia niekas netelpa. Gal turi…
– Prašau. – Jis išsitraukė nosinę iš užpakalinės kišenės ir padavė. Kol ji šnypštė nosį, Tonis dar kartą patraukė cigaretę ir užgesino ją peleninėje.
– Ak, Toni… – Mišelė nusibraukė ašaras ir trūksmingai atsikvėpė. – Nereikėjo man tavęs palikti dėl Džerio.
Jam suspaudė širdį. Argi ne tai ištisus mėnesius norėjo išgirsti? Tai kodėl jaučia nejaukią baimę, o ne triumfo virpulį?
– Kas nutiko? – paklausė.
– Jis čiulpia dantis.
Tonis nusijuokė. Bet taip elgtis buvo negražu, todėl jis kaip įmanydamas greičiau susitvardė.
– Anksčiau to nepastebėjai?
– Na, lyg ir pastebėjau, bet nemaniau, kad man tai bus svarbu. O tu… ar tu pastebėjai jį taip darant?
– Pastebėjau, bet žaisti rankinį tai netrukdo.
– Tai dar ne viskas. Jis tol nešioja apatinius, kol gumelę vos laiko kokie trys siūliukai. – Ji pažiūrėjo į Tonį. – Ir tai žinojai?
Jis patraukė pečiais.
– Rengdavomės tame pačiame persirengimo kambaryje. Žinoma, kad pastebėjau. – Dabar Tonis jau gailėjosi, kad neapžiūrėjo dar ir Džerio grožybių. Tas vyrukas nuviliojo nuo jo žmoną ir Tonis negalėjo liautis galvojęs, jog jis buvo ne tik geras klausytojas.
– Šiandien išmečiau visas suplyšusias Džerio trumpikes ir jis mane aprėkė. Tada aš apšaukiau jį dėl dantų, o jis pareiškė, kad susibado į mano plaukų segtukus, negana to, apkaltino, jog jį beria nuo mano dirbtinių blakstienų, be to, jam jos kvailai atrodo.
– Tada jam geriau nenešioti tavo blakstienų, ar ne?
Mišelė sukikeno.
– Juk supranti, ką noriu pasakyti. Toni, ar mano blakstienos kvailai atrodo?
– Ė, ne, kai abi būna priklijuotos. – Jis prisiminė, kad tai retai pasitaikydavo. Bet jis mylėjo Mišelę su visais jos išskirtiniais bruožais.
Ji atsiduso.
– Su tavimi buvo taip lengva sugyventi.
Tačiau Tonis prisiminė, kad su ja lengva nebuvo. Metams bėgant reikėjo vis dažniau įtikinėti Mišelę, kad ji graži ir geidžiama. Jis pavargo nuo nepaliaujamo jos klausinėjimo, todėl jo atsakymai greičiausiai buvo nuobodūs ir banalūs. Tai, matyt, ir pastūmėjo ją prie Džerio. Kas labiau paglosto žmogaus savimeilę, jei ne romanas.
– Maniau, tu myli Džerį, – tyliai pasakė Tonis. Tardamas šiuos žodžius tikėjosi pajusti skausmą, keista, bet nepajuto.
– Aš irgi taip maniau, tačiau kaip galima mylėti žmogų, kuris čiulpia dantis ir dėvi apatinius, kol jie pasidaro skylėti it šveicariškas sūris?
Конец ознакомительного фрагмента.
Текст предоставлен ООО «ЛитРес».
Прочитайте эту книгу целиком, купив полную легальную версию на ЛитРес.
Безопасно оплатить книгу можно банковской картой Visa, MasterCard, Maestro, со счета мобильного телефона, с платежного терминала, в салоне МТС или Связной, через PayPal, WebMoney, Яндекс.Деньги, QIWI Кошелек, бонусными картами или другим удобным Вам способом.