sruogose.
Lorelė pasiekė priešais ją ant stalo stovėjusią stiklinę. Nereikia būti genijumi, kad nutuoktum, kuo viskas gali baigtis, tačiau Džekas jos nesulaikė. Negi ji tikrai išdrįs?
Pavertusi taurę ji išpylė šaltą, pusiau ištirpusią masę tiesiai jam ant galvos.
Aišku, kad išdrįso.
Šviesiai žaliose akyse plykstelėjo liepsna. Oras smarkia srove plūdo į jos plaučius ir lauk, todėl krūtys stipriai prisispaudavo prie marškinėlių.
Dieve, ar gali būti ji dar gražesnė?
Ar klastingesnė?
Štai apie ką jam dera galvoti, nors kūnas jau siūlė būdą išsilaisvinti nuo ilgai užgniaužtos aistros. Negalima ja pasitikėti. Ir niekuo kitu, kas susijęs su Lankasteriu.
Džeksonas nesujudėjo, nemėgino net nusišluostyti saulėlydžio spalvos mišinio, varvančio ausimis ant apykaklės ir sprandu žemyn.
Jis tik šyptelėjo pasipūtęs ir tos vienos šypsenos užteko, kad mergina sudejuotų – kimiai ir ilgai.
– Praleisk mane.
– Nepraleisiu, kol neaptarsime, ko atsiradai saloje, Lorele.
Ji sustingo, visas kūnas budriai įsitempė.
– Nesakiau tau savo vardo.
– Ne, nesakei.
– Tai iš kur žinai?
– Aš daug ką žinau, žinau ir ko tu čia ieškai atvažiavusi. Galiu pažadėti, kad „Chimeros“ nerasi. Nepavyks. Tavo tėtukas pavogė per mažai informacijos, kad galėtų rasti sudužimo vietą. Tik laiką sugaiši ir pinigų iššvaistysi, bet mano komanda ten atsiras pirma.
Mergina sumirksėjo, bet žiūrėjo ne kokiu automobilio žibintų apšviestos elnės žvilgsniu. Ne, ji galvojo. Ratukai smegenyse lėkė šviesos greičiu. Pavojinga ją tokią stebėti.
Džeksoną visuomet žavėjo inteligentiškos moterys. Jis troško daugiau nei gražaus veidelio ir tvirto kūno. Jis norėjo galinčios mesti iššūkį. Suvirpinti jį.
Kaip tik todėl į savo lovą kviesdavosi tik nekomplikuotas. Prie tokių nebijodavo prisirišti. Iki pat dabar jo gyvenimo būdas netiko ilgalaikiams įsipareigojimams. Velnias, kažin ar būtų pasirašęs ilgiau nei mėnesiui. Pats nežinojo, ar ilgai išbus vienoje vietoje, tuo labiau kai užduotys gali užtrukti ir mėnesius.
Nuo tada, kai sulaukęs aštuoniolikos įstojo į jūrų laivyną, ilgiausiai vienoje vietoje užtruko pusantrų metų. Ir buvo taip užsiėmęs, kad apie nieką daugiau pagalvoti nebuvo laiko, nebent, kaip greitai atsikratyti įtampos.
Jei Lorelė Lankaster nepriklausytų komandai, pavogusiai jo tyrimą, ja susidomėtų ir Džeksono kūnas, ir protas. Todėl gal net geriau, kad jie varžovai. Jam šiuo metu tikrai nereikia blaškytis.
– „Tridantis“, – pirmasis žodis, kurį ji burbtelėjo.
– Puiki dedukcija, mažyte.
– Nevadink manęs mažyte.
Džeksonas tik patraukė pečiais.
– Kuris iš pusgalvių būsi?
Конец ознакомительного фрагмента.
Текст предоставлен ООО «ЛитРес».
Прочитайте эту книгу целиком, купив полную легальную версию на ЛитРес.
Безопасно оплатить книгу можно банковской картой Visa, MasterCard, Maestro, со счета мобильного телефона, с платежного терминала, в салоне МТС или Связной, через PayPal, WebMoney, Яндекс.Деньги, QIWI Кошелек, бонусными картами или другим удобным Вам способом.
