galvoje su mumis? Iš kur kilo ši nelemta mintis? Kad ir kaip ten būtų, išgėręs pusę butelio konjako, jis tikrai negali leistis į rimtą pokalbį. Kvinas panardino ranką į garuojantį vandenį ir persibraukė ja veidą.
– Gal aš ir vertas įtarimų.
Juk iš pat pradžių jis pasinaudojo šiomis vestuvėmis šantažui. Kai geriau pamąstai, jis išties vertas būti pakartas, ketvirčiuotas ir paskandintas už visą melą bei paslaptis. Melagių melagis! Vos tik jis nusprendė, kad jiems gali pavykti – terkšt! O vėliau – dar vienas terkšt! Iš pradžių – Seras Džonas, dabar – Džeikas. Ko dar laukti? Ir kaip jis pasiteisins Danei? Ji mąsliai žvelgė į jį.
– Nemanau, kad būtum galėjęs susisiekti su žiniasklaida. Tik…
Ji giliai atsiduso ir pasisuko pasiimti kempinės, o iš vandens iškilo kelis.
– Tik noriu, kad ši diena Rajenui ir Džesikai būtų tobula.
Tobula? Kvinas tiksliai žinojo, kas yra tobula – švelnus, rausvas kelis, kyšantis tarp putų burbulų. Staiga jis pajuto, kaip varpa sukietėja it akmuo. Jis apsilaižė išdžiūvusias lūpas.
– Džeikas, – sukvarkė jis. – Spauda, matyt, atsekė Džeiką.
Danielė sužiuro į jį, o lūpose išsiskleidė palengvėjimo šypsena.
– Manai?
– Jis patraukia dėmesį, kad ir kur pasirodytų. Ar ketini baigti? – jis linktelėjo į kempinę, besiilsinčią jai ant kelio.
– Ką jis čia veikia?
Kvinas pasilenkė ir paėmė kempinę.
– Verslo reikalai. Pakelk koją.
– Koją? – Danielė delsė, matyt, laukdama išsamesnio atsakymo į klausimą apie netikėtą Džeiko vizitą.
Žaižaruojančios Kvino akys tiesiog susmigo į ją – jis kai ką sugalvojo ir neketino atsakinėti į jokius klausimus ar jaustis kaltas. Nenuleisdamas nuo jos akių, panardino ranką su kempine po vandeniu. Danielė suprato jo nepadorias užmačias. Jis tuojau pat pamiršo Džeiką. Pamiršo Blekstounus, spaudą ir akcijas. Išmetė iš galvos lemtingas paslaptis. Srūvančio vandens garsas užpildė jo ausis, kai daili, nuo karšto vandens paraudusi Danielės šlaunis iškilo iš po putų patalo. Kartu išniro blauzda ir pėda. Kvinas suėmė jos koją ir ėmėsi prausti, o ji muistėsi. Jis atsikrenkštė:
– Svarsčiau, ar galėčiau apsigalvoti ir eiti kartu į vestuves?
Danielė apdovanojo jį šilta, džiugia šypsena.
– Man būtų malonu, – sučiurleno švelnus jos atsakymas. Ji stebėjo, kaip Kvinas dar sykį sušlapina kempinę ir ištiesė kitą koją. – Šiąnakt aš atsilyginsiu, – pažadėjo ji.
Kempinė iš lėto sliuogė blauzda, kol pakilo iki šlaunies. Vandens lašeliai kapsėjo jam nuo dilbio ant jos šlaunų ir nuo šio vaizdo jo geismas tik stiprėjo.
– Kiek turiu laiko tave išprausti?
DEŠIMTAS SKYRIUS
Štai ir atėjo vestuvių diena. Į duris pabeldė Kvinas, kad pasakytų, jog automobilis jau laukia. Danės nervai buvo įsitempę iki begalybės, o galvoje spietėsi nesuskaičiuojama daugybė klausimų. Ar jam patiks suknelė? Ar jis patiks jos šeimai, ir atvirkščiai? Ką čia veikė Džeikas? Kodėl po visą miestelį, kad ir kur pasisuktų, šmirinėja žurnalistai? O dar tas netikėtas Kvino apsigalvojimas dėl dalyvavimo vestuvėse. Kas čia dedasi? Danielė paskutinį kartą pasitaisė ilgą šifono šaliką, pasiėmė rankinę ir prisidėjo prie Kvino. Ji godžiai mėgavosi švytinčiomis jo akimis, kai jis stebėjo ją besileidžiant. Ar jos taip pat žvilgės, kai ji baigs vėrinį? Šis klausimas labiausiai jaudino Danę.
Juos nuvežė prie sraigtasparnio kilimo aikštelės ir po kelių minučių jie buvo ore – skrido virš atogrąžų miško link paplūdimio, esančio vos kelios mylios į pietus. Danielė žinojo tą vietą, tačiau nesitikėjo išvysti tokį kvapą užimantį grožį iš oro. Visas Berhopto kurortas plytėjo apačioje, apsuptas atogrąžų miško ir jūros. Ant specialiai supiltos kalvos pastatytas viešbutis su privačiu paplūdimiu aplinkui atrodė it paukštis, išskleidęs sparnus skrydžiui. Pastatas buvo iš stiklo ir metalo, o tai neįtikėtinai derėjo su aplinka, ir atrodė lyg tviskančios paukščio akys.
Akimirką Danielė manė, kad jie leisis ant milžiniško stogo, lanku juosiančio visą pastatą, su nusvirusiomis pakraigėmis.
– Įspūdinga! – jai į ausį iškvėpė Kvinas, kai sraigtasparnis lengvai nutūpė aikštelėje už kelių šimtų metrų nuo namo. Danė galėjo įsivaizduoti į vestuves atvykusių svečių reakciją – tarsi būtų pakliuvę į rojaus kampelį. Golfo mašinytės nuvežė juos iki namo. Priėmimas turėjo prasidėti pusė penkių – iš pradžių bus patiekti kokteiliai ir lengvi užkandžiai, o tada vyks santuokos ceremonija. Paskui laukia ištaigingas švediškas stalas, pasiūlysiantis pačių įvairiausių atogrąžų patiekalų. Nakčiai šiame viešbutyje liks tik nuotaka ir jaunikis, o svečiai limuzinais grįš į savo viešbučius Port Daglase. Šventėje dalyvaus tik dvidešimt šeimos narių ir artimiausių draugų.
Kvinas Everardas vilkėjo platinos spalvos smokingą ir ryšėjo raudonmedžio spalvos kaklaraištį su plonytėmis sidabrinėmis linijomis. Jis tiesiog tobulai tiko vakaro vestuvėms atogrąžose – buvo be galo rafinuotas ir gražus. Jo santūrumas prieš jos spalvingumą. Danielė išdidžiai paėmė jį už rankos ir nuėjo pro vestibiulį prie baseino, kur jau rinkosi svečiai.
Rajenas su Džesika atvyko anksčiau, kad įsikurtų jiems skirtuose apartamentuose. Kelios poros dykinėjo prie baseino. Juos aptarnavo padavėjai baltais švarkais su sidabro padėklais rankose, kurie žibėjo atspindėdami vandens žaismą.
Danielė pamojavo Soniai su Gartu, įsitaisiusiais kitoje baseino pusėje, ir pasirengė pristatyti Kviną Rajenui Blekstounui.
– Nagi, nagi, – tarė Rajenas, kai juodu priėjo. – Kaip suprantu, čia – Kvinas Everardas, – jis ištiesė ranką. – Sveikas atvykęs į liūto narvą.
Kvinas nusišypsojo ir paspaudė ištiestą ranką.
– Sveikinu, Rajenai. Man malonu čia būti.
Džesika atkišo Kvinui skruostą.
– Labai gera tave matyti, Kvinai.
– Džesika, tu atrodai tiesiog pribloškiamai.
Ji iš tiesų taip atrodė. Nuotaka buvo pasidabinusi šampano spalvos suknele, nužerta brangakmeniais, o tarp krūtų žibėjo rausvai auksinių ir rožinių deimantų sagė.
– Rajeno dovana, – sukuždėjo ji Danei. Šią taip pakerėjo papuošalas, kad ji instinktyviai ištiesė ranką ir perbraukė jį pirštų galiukais. Sagės švytėjimas krito ant apvalaus Džesikos pilvo, tačiau neįstengė nustelbti išdidžios šypsenos ir begalinį grožį bei šilumą spinduliuojančių rudų akių. Kol Kvinas su Rajenu rinkosi gėrimus, Džesika pasisuko ir tvirtai apkabino
Danielę.
