sutriko, nes nesitikėjo, kad teks dalyvauti pokalbyje dėl darbo. Tačiau prisiminė, kaip tai svarbu Klarai, ir suprato, kad negali nuvilti draugės.
– Aš labai kruopšti, daug dirbu. Ryte pirma ateinu į darbą, o vakare išeinu paskutinė.
– Manai, kad tai gerai? Galbūt nesugebi padaryti darbo laiku?
Holė primerkė akis. Kodėl jis taip tardo? Jau norėjo rėžti kai ką, tačiau susilaikė. Neleis savęs išprovokuoti.
– Ne. Esu punktuali. Man patinka išvirti kavą ir turėti akimirką pasiruošti prieš pradedant skambėti telefonui. O darbo dienai pasibaigus neišlekiu pro duris, nes negaliu. Paprastai išeidamas iš darbo vadovas man palieka vieną ar dvi užduotis.
Finas linktelėjo galvą, tarsi jos atsakymas jam patiktų.
– Ir manai, kad susidorosi su mano asmeninės padėjėjos darbo iššūkiais?
– Taip.
– Juk supranti, kad tai, kas įvyko tarp mūsų, praėjęs etapas. Tai neturės įtakos mūsų darbo santykiams.
– Kaip tik to ir noriu.
– Puiku.
– Ar tai reiškia, kad gavau darbą? – laukdama atsakymo Holė sulaikė kvėpavimą.
Sekundės slinko, o Finas vis tylėjo. Kas, po galais, vyksta? Holė mąstė, ką dar galėtų teigiamo apie save pasakyti, tačiau vengė pasirodyti beviltiškai trokštanti to darbo. Nors iš tikrųjų beprotiškai norėjo jį gauti. To reikėjo jos planui įgyvendinti, o Finas šioje situacijoje vaidino labai svarbų vaidmenį.
– Gerai. Įtikinai. Dirbsime kartu.
Holė prisiminė turinti kvėpuoti.
– Ačiū. Eisiu pas Klarą, ji man papasakos viską, ką reikia žinoti.
– Hole, nepamiršk, tai tik darbas.
Tarsi ji galėtų ir norėtų tai pamiršti.
– Suprantu, pone Lokvudai.
Finas susiraukė.
– Nemanau, kad būtina bendrauti taip formaliai. Gali vadinti mane Finu.
– Taip, pone… hm… Finai.
Štai ir viskas, ji gavo darbą. Turėtų džiūgauti ar slapčia šypsotis. Tačiau stovėjo tarsi užkerėta priešais vyrą, kuris kiekvieną naktį ateidavo į jos sapnus ir kasdien versdavo darbe ieškoti jo žvilgsniu. Holė nežinojo, kaip reaguoti. Tai buvo vienas iš atvejų, kai kartu nutinka ir geri, ir blogi dalykai.
Na, o dabar geriausias dalykas, ką galėtų padaryti, yra išeiti. Ir kuo greičiau, tuo geriau. Ji pasisuko į duris.
– Hole, dar vienas dalykas, – Finas palaukė, kol ji atsigręš. – Ryt ryte nevėluok. Lėktuvas kyla lygiai šeštą ryto.
– Lėktuvas?
Finas vėl suraukė kaktą.
– Klara nieko nesakė?
– Ko nesakė?
– Rytoj ryte skrendame į Karibus. Ten turiu itin svarbų susitikimą.
Holei tai buvo kaip žaibas iš giedro dangaus. Kaip keliaus į saulėtą egzotišką vietą su seksualiausiu vyru pasaulyje – vyru, kuris priverčia jos kraują užvirti tik pažvelgęs?
Holė mintyse suaimanavo. Dabar tai papuolė į bėdą.
Ji ne tik nervinosi būdama šalia Fino – ir prisimindama kiekvieną kartu praleistos nakties akimirką, bet ir beprotiškai bijojo skristi. Įdomu, kiek užtrunka skrydis iš Niujorko į Karibus?
Tačiau, šiaip ar taip, neketino atsitraukti. Nuo to labai daug priklausė – per daug žmonių ja tikėjo. Prisiminė blyškų mamos veidą. Neseniai patyrusi insultą ir turėdama kitų sveikatos sutrikimų, gydytojo įspėjimu, turėjo mažinti tempą, nes kitaip sukeltų didelį pavojų savo sveikatai. Holė turi padaryti viską, kad galėtų siekti karjeros ir išlaikyti save ir mamą.
Конец ознакомительного фрагмента.
Текст предоставлен ООО «ЛитРес».
Прочитайте эту книгу целиком, купив полную легальную версию на ЛитРес.
Безопасно оплатить книгу можно банковской картой Visa, MasterCard, Maestro, со счета мобильного телефона, с платежного терминала, в салоне МТС или Связной, через PayPal, WebMoney, Яндекс.Деньги, QIWI Кошелек, бонусными картами или другим удобным Вам способом.
