bokštą ir jam atrodė, kad jis pjauna muses pagal planus, jūsų manymu – narkotikų kurjerius. Ir tada pagal tipą pentes sudegė. Na, jis kaltas.
– Sveiki, hah hoh huh – Klopas sušuko, ir Harutūnas kabojo kažkur Kaukaze … – o ką, buvai pagautas?
– Taip, per valandą. Ir traktorius nuskrido į kanalą.
– Pramogos, apchi, ten. -Arutūnas čiulpė snukį.
– Taip, linksma. – palaikė Idot. – Na, aš nuėjau?!
– Hehehehehe … – Bedugė lėtai nustojo juoktis. – Eik, o rytoj vidurdienį tu ateisi. Jūs vis tiek patrinsite, tada mes jus vėl pagausime, pašalinsime ir būtinai pasodinsime.
– Už ką? – nustebino Ibotas ir sušnibždėjo.
– Harutun, gauk jo prenumeratą apie neišvykimą. – Kuklis atsistojo ir arka nugarą.
– O gal mes susitarsime? – pasiūlė Idot, kuri iškart nustojo verkti. – Rytoj ateisite su kiaulė, pamatysime. Visi išeina abu. Aš pavargęs. Darbo diena baigėsi.
– Eime, apchi, idiote. – pasiūlė Harutūnas ir nuėjo prie išėjimo.
– Idot. – pasekė kūniškas berniukas.
– … O su kiauliu tu man atneši aviną. Gavai? -Arutūnas sustojo ir praleido Idot priekyje. Kai Idot ėjo į lyderį, Harutūnas smogė jam į užpakalį ir garsiai juokdamasis smogė jam į nugarą…
Jie netrukus išvyko, o Ottila nuėjo į namus vakarieniauti…
APULAZ 2
Ottila atmerkė susiaurėjusias akis ir nepaaiškinamai apžiūrėjo virtuvę. Buvo atstumtasis ir jis labai norėjo valgyti, bet stalas buvo tuščias.
– Kas tai buvo? jis pagalvojo. – Jis uždengtas!
Atšildžiau ašaras nuo savo kėdės ir norėjau tik pradėti rinkti maistą ant stalo, kai jį saugojo tylus ir palaimingas aimanavimas, einantis iš trobelės gyvenamosios dalies miegamųjų.
– Sara? – mirgėjo galvoje. – Bet ji yra …?!
Sara buvo pirmoji Ottila ir Isolde dukra, tačiau ji turėjo apsigimimą, tai yra, ji nuo pat gimimo buvo kurčia abejose ausyse, akli abiejose akyse ir kvaila, kitaip tariant, aklai kvaila ir todėl jai anksčiau nereikėjo atstovauti. Tačiau dabar atėjo laikas, juolab kad iš trobelės gelmių kylančios aimanos priklausė jai. Beje, Dievas apdovanojo ją gražia figūra ir dailiu veidu.
Bet jį suglumino dar viena žinia, kurią transliavo gydytojas iš Sankt Peterburgo, kitą dieną po apžiūros, kai Sara susirgo ir tėvas rimtai galvojo apie ją.
– Ji, sire, nėščia, ir dėl to ji serga. – greitai padarė išvadą gydytojas.
– O kas yra tėvas? Juk niekas pas ją neateina?! – nustebo Klopas. – Be namų ūkių.
– Nežinoma. Galima atlikti DNR tyrimus, tačiau tokia intervencija gali trukdyti vaiko raidai. Kai gimsite, tada pamatysite: tėvas yra negas arba kinietis. – atsakė gydytojas ir greitai nuėjo. Izzy pasekė jį.
– Gydytojau, ačiū, kad neišdavei manęs.
– Pirmiausia, ačiū, jūs nesusitvarkysite…
– O, atsiprašau, doc. – ir Izya išėmė iš kišenės čekių knygelę, nuplėšė čekį anksčiau nurodytu numeriu ir perdavė gydytojui.
– Bet žinok, gydytojas ištiesė ranką patikrinimui. – kraujo maišymas, tai pavojingas dalykas. Aštuoniasdešimt devyniais atvejais vaisius gali pasirodyti labai neteisingas.
– Kaip tai yra?
– Gali gimti keistuolis.
– Kas??? – barė kitoje “Bedbug” pusėje ir išbėgo į pašnekovus.
Kas buvo? Pasirodo, Izzy ir Sarah tuo pačiu metu tapo suaugusiais. Bet gyvenimas yra gyvenimas.
Ottila su tuo susitaikė kitą dieną, nes jis pats yra kanibalas sūnus. Taigi kas?
…Staiga staiga pasibeldė bazės biuro durys ir Ottila atšoko.
– Vėl neužrakino durų atramoje. – pasipiktino Bedugis.
Toje kareivinių pusėje Arutuno garsai, kuriuos kažkas priverstinai tempė, buvo sureguliuoti.
– Harutūnas vėl ką nors tempia. – sumurmėjo Klepas į save ir pažvelgė į savo laikrodį. – O, yo-mayo! Jau trys naktys?!
Harutūnas pasirodė virtuvės duryse ir sušuko:
– In! Pagavau! – ir nugrimzdo į senuką, kuris zonose praleido trisdešimt aštuonerius metus. Tai buvo akivaizdu iš viso kūno tatuiruočių. Jo tatuiruotės sušilo kaip marškiniai, todėl jis vaikščiojo tik po apatinėmis kelnėmis ir net žiemą. Senukas užšaldė laukdamas mušimo.
– kas tai yra? paklausė Klepas.
– Wooh, apchi, šniris tas pats kanalas trinamas šiukšliadėžėje ir net pasirašė močiutė Key. – Arutūnas alkūne atsirėmė į staktą.
– Taip?! – nustebo Klopas. – O ką, ji taip pat trinasi?
– Taip, net kaip, ji nubraukė tokį basą, – ir iš kišenės ištraukė biliardo maišos rutulį.
– Ar tai viskas maišos? – Jis ištiesė ranką ir paėmė kamuolį. Jis pasuko jam į veidą, uostė, metė. – Penkiolika metų užtruks. Konfiskuoti. Na, ką tu sakai, senelis?
– Jis meluoja. – senis sukikeno ant grindų. – tai ne mano dalykas.
– O kam? apchi.
– Tavo, tai jis.. ir kabo ant mūsų, o Klaudija ir aš tik pakliuvom į krūmus. Apskritai šis arklys šūdas.
– Ką? – sprogo Intsephalopathas. – Įdomu, ką arklys padarė šiukšlyne, nuskintos žolės, kuri ten neauga? Arba pavara? Ir kanapės valgė, gyvenimas virė, savininkas – schmuckas, todėl nusprendė pamiršti. Ir tada nekantrus.
– Ne, prisiminiau. Kai kurie piemenys praėjo pro šalį. Jis pasiėmė maišą arba nusitrino ir paliko. O kas? Jis yra populiarus, be saugumo, tačiau nėra pinigų perbraukimui. Ir todėl noriu pamiršti. Taigi piemenukas įvažiavo.
– Fuck, tu sakai? – barakas užlipo į kėdę. – Tai nėra sunku patikrinti klinikoje ryte.
– Kas tu klausai, Bosai, apchi, – nusišypsojo Harutunas. – Tai buvo taip: močiutė Klava yra nuoga, visi sutepti vazelinu, tu, nes ji negalėjo patepti nugaros? Apvažiavau šiukšlių dėžę, pasiklydau kanapių krūmuose.
– Bėga? – nusišypsojo senis.
– Iš
