visi kaimo šūdai buvo nuo pelėdų depo laikų.
– tarė Vo! – Bedbugė didžiavosi savo pavaldiniais. – o iš kur jūs tai apskaičiavote, kolega?
– Jis, aš pats tai mačiau, norėjau nuimti jį nuo savo mobiliojo telefono, bet baterija neveikė.
– Atsiprašau. – Klop atsiduso.
– Ką tiksliai? Apchi. paklausė Klepas.
– Labai gaila, kad baterija neveikia. – Išmečiau ašaras nuo savo kėdės ir vaikščiojau po kambarį. – Aš neturiu judinti savo smegenų.
– Taip, visa ši nesąmonė, viršininkas. Šūdas yra arklio traukiamas, o jei ne, aš nesu pagautas raudonų rankų ir viskas, kas čia yra, yra tik kiek įmanoma didesnis už ketvirtinę apdovanojimo ataskaitą. – baigė senis ir pradėjo keltis.
– Sėdi, apchi, baikščiai! – sušuko senasis Harutūnas. – Ką mes darysime, globėja?
– Tai piktnaudžiavimas valdžia! – piktinosi senis.
– O tu tyli! Ottila barė. – Egzaminas parodys. Jūs esate kaltas, o jei norite eiti į zoną, sėsite iki ryto, kai atvyks ekspertizės laboratorija. Arba aš jums paskirsiu šimtą darbo valandų buityje. kiemo tvirtovė.
– Tai kur? – paklausė senas vyras trumpai gulėdamas ant virtuvės grindų.
– Atsikelk ir nusikratyk, sulaikytas. Harutūnas jums viską paaiškins pakeliui. Taip, Harutun, aš beveik pamiršau: paimkite iš jo nuoširdų prisipažinimą, jei neatvykstate į darbą, susiraskite peilį, tiesiog nelieskite jo rankomis, apvyniokite jį į maišą. O tu, senasis, jei šlovingai treniruotės, tau kainuos tik centas šerno.
– Dar, dar? – piktinosi senis. – Kur aš jį gausiu?
– Užsičiaupk, apchi, kai Bosas priima verdiktą.
– U, beje, jūs galite jį supjaustyti. Eik, rytoj šeštą valandą, prasideda kasyba. Taip ir pasiimk su savimi dantų šepetėlį, ir aš tau rasiu dubenį. Žiūrėk, tu valgysi su šunimi savo ruožtu. Jei Polkanas leidžia. Jūs miegosite pirtyje.
– O ar gali būti paskutinis žodis? paklausė senelis.
– Pirmyn!
– O kas įsakys?
– Tik aš. Pirmyn. Ir nepamirškite apie šerną…
Ancefalopatas išvedė senolį į išėjimą iš tvirtovės ir greitai nuėjo prie Boso.
– Ką, mes padarysime? apchi!
– Ką? Ar esate kolega, narkomanas?
– Ne, ką tu. Bet aš maniau, kad, apchi, būtina atlikti tyrimą?! Ir tuoj pat.. Ir tada … – Harutūnas dvejojo.
– O kas tada? Rūgštus? – apžiūrėjęs basą iš visų pusių paklausė Ottilas.
– Ne. Bet kompetencija. Juk nuosprendis jau priimtas?!
– kam? Teisėjas?
– Ne, apchi, jūsų, bet jūs turite teisę į ikiteisminį nuosprendį už ypač smulkius nusikaltimus, ypač prieš miegą kaip tik…
Na, eik, bet tik dėl darbinės išvados.
Jie mušė cigaretę ir atsisėdo parūkyti.
Rytas artėjo ir jie sėdėjo prie stalo ir samprotavo kaip Holmesas ir Watsonas, juo labiau, kad Holmesas rūkė opiumą, ir tai jam nesutrukdė daryti dedukcinių išvadų. Bet Watsonas gėrė tik viskį, vyšnias, trumpiau supjaustytas, kaip “Lestrade”, ir dėl to jie buvo kvaili ir buvo supjaustyti žemiau Šerloko. Alkoholis atbaido protą, todėl pasaulio vyriausybė leidžia, pila ir draudžia daiginti žemę. Bet kvailiui visai nereikia nieko valgyti. Jis yra todėl, kad yra kvailys ir nežino jokios priemonės. Bet abu jie buvo nesutarimai ir dėl to jie taip samprotavo.
Kampanija čia, kaime, kažkas pasodino Chuy kanapes ir išpūtė kaimą. – pradėjo Bedbug.
– Bet kas? apchi, idotas ar senis? – tęsė Harutūnas.
– O gal trečioji šalis? Tai gali būti tik to, kas įvyko, liudininkai ir nusprendė pabėgti, pabandę.
– rupūžė, apchi.
– Ką, rupūžė?
– Senio vardas, apchi, – rupūžė.
– rupūžė? Ei. Tebūnie rupūžė… Balta rupūžė baltos gulbės garbei.
– Ką? apchi.
– Ne, nieko. Na, ką, eik?!.. Bet ne. Palauk… Eime, valgyk kartu?!
Harutūnas atidarė akis ir nustebęs išmetė liežuvį.
– NE prieš? – paklausė jis piktai pažvelgdamas į Ottilą. – Tu nevalgyjai visą dieną ir naktį pagal narkomanų planus?
– Taip, apchi, tiksliai. – suspaudęs rankas, Harutūnas staiga pakilo ir atsisėdo į kitą kėdę.
– Kas atsisėdo? – nuvažiavo Ottila.
– Kas, kas.. aš, o kas aš? – Lavonas susigraudino ir paraudė.
– Eik, pasiimk: yra sriuba, yra šaukštai, lėkštės, šaldytuvas, – rankomis ėmė rodyti bedbugė, atstovaujanti virtuvei. -… yra virėjas. Na, žinote… Sukilo rimtas verslas.
– Ką? Apie anasą? – virdamas sriubą, Harutūnas atsiduso.
– Tik nereikia čiaudėti. Susiurbkite ir nesugadinkite apetito.
Harutūnas vadovavosi virėjo patarimais ir įsiurbė į save.
– Būtina nustatyti slapyvardžio priežiūrą ir gaudyti visus narkomanus.
– Tiesiog, apchi, bendruomenės darbo dieną praleisime kaime.
– Tiksliai! O maršalas padengs visas mūsų išlaidas. O aprašyti ir sunaikinti visus narkotikus…
– Ir tada mes sunaikinsime šį pragarą.
– Ar tai legalu? Apchi
– Ką?
– Na, apie šerną, apchi.
– Jūs įžeidėte, visa tai bus įtraukta į pranešimą kaip premija oficialiam šuniui Polkanui už Idot ir Toad pagavimą.
– Bet aš, apchi, juos sugavau?
– Tu, bet vis tiek esi skolingas man, prisimeni?
– Taip, apchi, prisimenu.. Tebūnie Polkanas.
– … Ir mes atsiųsime ataskaitą internetu į Marshall.
– Ar
