o svarbiausia, jis akivaizdžiai kairiarankis, nes ranka kairiarankė! Su seneliu, žiūrėdami į ranką, turėjome tokius paprastus duomenis. Laukiau, kol pas mus ateis tyrėjas. Ilgai laukti nereikėjo: mūsų namas buvo trečiame sąraše. Pasidalinau su juo savo informacija, jis manęs išklausė ir paprašė paaiškinti, koks mano viešnagės Akulovoje tikslas. Teko trumpai paaiškinti mūsų verslo idėją ir pateikti reikiamus dokumentus.
– Iki pasimatymo, pilieti Hikmatovai! – po to pasakė jis man stovėdamas prie durų. – Naujai iškasto grunto toliau ieškosiu kaimyniniuose kaimuose.
– Kolegė tyrėja. Bijau, kad švaistote laiką! – Neištvėriau.
– Kodėl, piliete Hikmatovai?
– Nes išardytas kūnas buvo vežamas maiše (manau, tipiškas juodas šiukšlių maišas). Manau, kad žmogžudystė įvyko naktį, nors neturiu to įrodymų. Žudikas sukapojo kūną prie pat klubo namo, ką liudija vietoje telkšantis kraujas, apvyniojo galūnes ir puolė išmesti kūną. Bet matyt buvo per sunkus nešti, o žudikas pavargo, todėl sustojo pailsėti. Pailsėjęs vyras, manau, čiupo maišelį ir pakėlė, nepastebėjo, kad iš jo iškrito šepetys. Bet tai tik mano kukli versija. Nepretenduoju į ekspertą, esu tik mėgėjas.
– Kodėl vyras ir kodėl krepšys juodas? – atidžiai manęs klausėsi tyrėjas.
– Mirusysis yra vyras. Sprendžiant iš jo rankos, jis gana gerai maitinamas. Ar sutinkate, kad moteris viena galėtų susidoroti su tokia sunkia našta? Kalbant apie spalvą, tai gryna tikimybių teorija, mano brangioji. Dažniausiai išardytam kėbului vežti pasirenkamas talpus juodas šiukšlių maišas. Tai tiesiog labiau tikėtina nei, tarkime, oranžinis krepšys.
«Tai prasminga, brangioji…» – pro sukąstus dantis sumurmėjo tyrėjas Malcevas. «Tai buvo žudikas, kuris užkasė palaikus žemėje, o kadangi naktį nebuvo lietaus, greitai surasime laidojimo vietą. Viskas logiška.
– Ne! Krepšys sunkus, toli neštis negalima. Artimiausiomis dienomis lietaus nežadama, vadinasi, naujai iškastas gruntas bus greitai surastas. Logiškai mąstant, žudikas nusprendė lavoną utilizuoti kitaip.
– Nustebink mane! Ir ką? – šypsena nedingo nuo šlykštaus veido.
– Tvenkinyje, kolega tyrėja. Ieškokite kūno tvenkinyje. Vanduo ten drumstas dėl molio. Taigi kūnas greitai ten nebūtų rastas, jei nebūčiau tau nurodęs, – mirktelėjau jam.
Tyrėjas ne iš karto įsiklausė į mano žodžius. Šukuodami teritoriją iki pietų, jo nemandagūs šunys nieko nerado. Po pietų užmigau, o vakare pas mane vėl atėjo tyrėjas Malcevas ir pasakė, kad tvenkinyje rastos visos likusios kūno dalys. Dabar bandoma išsiaiškinti nužudytojo tapatybę. Kaip šitas!
Hikmatovas man visa tai pasakojo emocingai gestikuliuodamas ir laikydamasis visų intonacijos dėsnių. Neturėjau jėgų nė minutei atitraukti savęs nuo jo istorijos. Niekada nepertraukiau Jokūbo, palikdama visus klausimus istorijos pabaigai.
– Na, apskritai, jei aš būčiau tyrėja, pirmiausia suimčiau tave, Jokūbai, pasakydama, kur ieškoti kūno. Bet tada prisimenu, kas yra tavo tėvas, ir mano klausimai išnyksta savaime. Manau, kad dėdė Harisas perspėjo visą to rajono policiją, kad neliestų jūsų, o naudotų jus kaip konsultantą. Į dešinę? – pažvelgiau į jį, jis tyliai linktelėjo. – Na, gerai, jūs gavote informaciją, kurią man pasakėte vakar vakare. O kaip šį rytą? Kokios naujienos?
– Žinoma, turiu. Nužudytasis buvo vienas Michailas Vasiljevičius Bobrovas, kaimyninio poilsio kaimo gyventojas, prozišku pavadinimu «Avtomobilist». Beje, tyrimas parodė, kad šalia kaimo klubo pastato esantis nerangiai žemėmis uždengtas kraujo balas visiškai atitiko Bobrovo kraujo mėginius. Tai yra, jis buvo padalintas čia pat, prie klubo pastato. Žudikas greitai pavargo, nes nusprendė netoliese padaryti dūmų pertraukėlę ir iš krepšio išmetė kairę ranką. Ar jums patinka
– Na, aš labai nenustebau, Jašai. Jei nužudytasis būtų buvęs vietinis, jo kaimo gyventojai būtų greitai pastebėję savo žmogaus dingimą.
– Galbūt nenustebsite, bet reikia pripažinti, tai sukelia tam tikrų minčių.
– Pavyzdžiui?
– Pasakyk man, ką šis garbingas žmogus veikė mūsų kaime naktį? Tikrai neatėjau į diskoteką.
– Kodėl išvis įsivaizdavote, kad jis čia naktį?
– Sutinku, kol kas tam nėra įrodymų. Tačiau pjaustyti žmogų kaip kiaulienos kumpį per dieną nėra pati geriausia idėja. Neįmanoma paaiškinti naktinio nužudytojo apsilankymo žmogui, kuris pirmą ar antrą kartą gyvenime atvyksta į Akulovą. Bet! Aš čia gyvenu jau dvi savaites, todėl kai ką žinau“, – išties teatrališką pauzę padarė M.Chikmatovas. „Pavyzdžiui, puikiai žinau, kad vietos kultūros namuose vyrai kortomis iš pinigų lošia reguliariai, du ar tris kartus per savaitę, nuo vakaro iki vėlaus vakaro. Ar matote, ką aš bandau daryti?
– Tai yra nuostabu! – kiek nederamai sušukau. – Na, manau, tai daug ką paaiškina.
– Įdomus! Ir ką? – Jokūbas šypsodamasis pažvelgė į mane, tuo metu sunkiai pūstelėjo.
– Nužudytasis buvo kortų klubo narys. Štai ką! Ar tai reiškia, kad jis irgi žudikas?
– Puiku! Sakau tau rimtai, Denisai, tavęs aš čia pasiilgau.
– Na, o kaip su šiuo klubu? Šiaip ar taip, tu jau kažką išnaudoji, aš žinau tavo meilę apkalboms ir gandams!
– Apkalbos ir gandai yra galingiausi patikimų faktų šaltiniai. Sužinojau, kad kultūros namuose dažniausiai kortomis žaidžia šeši žmonės. Be to, tik šie šeši nuolatiniai žaidėjai turi klubo raktus. O mūsų gerbiamas šeimininkas ponas Tihorecka iki šiol yra aistringas lošėjas. Jis asmeniškai dalyvavo žaidime užvakar.
– Vadinasi, jis žino, kas yra žudikas?
– Žinoma, ne, Denisai! Sunku įsivaizduoti lengvesnę įvykių raidą! Jis pirmasis paliko klubą, nes tą naktį jam skaudėjo širdį. Aš vis dar nemiegojau, jis grįžo namo apie pusę dvylikos, išgėrė valerijono ir nuėjo tiesiai į lovą. Aš vėluoju dirbti su šiais prakeiktais pranešimais ir planais.
– Gal Tikhoreckis yra žudikas?
Hikmatovas garsiai juokėsi, garsiai plojo rankomis – taip atrodė nuoširdus pagrindinio mūsų ūkio įkūrėjo juokas. Supratau, kad jis turi svarių argumentų paneigti mūsų šeimininko dalyvavimą vyro iš kaimyninio poilsio kaimo mirtyje.
– Na, tu man duok! Nejuokink mano kulnų, Danai! Užmigau apie pusę trijų nakties. Tikhoreckis niekur nedingo, būčiau tai girdėjęs, nes nuo menkiausios manipuliacijos stipriai girgždėjo jo miegamojo durys. Be to, atsikėliau ketvirtą ryto: buvau labai ištroškęs nuo vakare suvalgytos baisiai sūdytos skumbrės. Prieš vėl atsiguldamas, patikrinau senuką, nes jaudinuosi dėl
