style="font-size:15px;"> Tokios alternatyvos kaip nesėkmė išvis nėra. Negali būti, jeigu ji nori, kad Polas įvykdytų pažadą ir parūpintų suklastotus dokumentus, su kuriais galėtų nusigauti į Prancūziją. Užuomina, kad sesuo dar gali būti gyva ir liko ten visai viena, slėgė širdį, o gerklės gale graužė rūgštus kaltės skonis.
Demaskavusi Murshedą, ji gautų progą kartą ir visiems laikams išsiaiškinti tiesą.
Prireiks nemažai atsargumo, kad sužvejotų jo reputacijos vyrą. Nikoleta prisigraibstė apie jį visokių paskalų. Madingai rengiasi. Ūžautojas. Pavojingai laksto kinkiniu ir skina pergales bokso ringe, nors yra liesas it pelais maitintas ir ilgakojis. Ir dar nepataisomas mergišius. Žmogus, kuris į nieką nežiūri rimtai, nebent tai būtų jo švarko sukirpimas ir kaklaskarės mazgas. Vyras, kuris vienodai lengvai juokiasi iš savo sėkmių ir nesėkmių prie kortų stalo. Vyras, kuris gyvena taip, tarytum būtų gavęs palikimą, bet, anot gandų, yra plikas kaip tilvikas. Jau vien dėl pastarojo gando jai kilo įtarimas.
Tačiau nebūtų paprasta prasiskverbti pro tuos rūpestingai sunertus į viską spjaunančio šelmio šarvus. Bent jau kuriai nors kitai moteriai tikrai nebūtų paprasta. Grafienė gavo geras gundymo meno ir vyrų sukimo aplink pirštą pamokas. Jos vyras noriai mokė jaunąją nuotaką jam įtikti ir priversti jo bičiulius ir politinius priešus šokti pagal jo dūdelę. Prisiminusi Nikė net nusipurtė.
Vis dėlto Vilandri pamokos įgyvendinant šį sumanymą išeis į naudą. O jeigu galiausiai Polas neišsiųs jos į Prancūziją, kad galėtų padėti Britanijai laimėti karą, ji bus užsidirbusi tiek, kad užtektų pačiai susimokėti už kelionę.
Greitai apžvelgusi salę, ji rado Murshedą prie užkandžių ir gėrimo stalo nuobodžiaujantį ir stebintį šokėjus. Arba bent apsimetantį, kad tai daro. Nikė šyptelėjo savo kompanionei, garbingos reputacijos ir putlios figūros poniai Feterstoun. Kaip našlaujančiai moteriai, jai palydovės nereikėjo, tačiau pagyvenusi matrona garbanotais žilais plaukais ir ramiu veidu ne tik sustiprino būtiną respektabilumo aurą, bet ir veikė kaip ryšininkė su šnipų vadovu.
– Ma chère madame, – nuobodžiaudama tarstelėjo Nikė, – ir kodėl britai taip prikaitina kambarius? Mirštu iš troškulio.
– Ar jums taip atrodo, mieloji? – atitarė kita moteris. Ji atrodė išsiblaškiusi. Ties jųdviejų taikiniu sustojęs žvilgsnis išsyk paaštrėjo, ir ji nusišypsojo. – Kodėl padavėjo niekad nėra šalia, kai žmogui prireikia? Leiskit, pažiūrėsiu, ką galima padaryti. – Ji nukrypavo vaišių stalo pusėn.
Po akimirkos ar dviejų nešinas dviem taurėmis šampano paskui ponią Feterstoun prisistatė Murshedas. Kai jis padavė jai taurę, Nikė dėkodama nusišypsojo.
– Grafiene, – prabilo ponia Feterstoun, – norėčiau supažindinti jus su lordu Murshedu, kuris maloniai atėjo man į pagalbą. Lorde, susipažinkite su grafiene Vilandri.
Nikė šiltai nusišypsojo, tūptelėjo ir palenkė galvą, puikiai žinodama, kad dėl ūgio jam aiškiai matyti tarpelis tarp krūtų. Pajuto, kad jo žvilgsnis tenai užsibuvo sekundėlę per ilgai. Kuri nors kita moteris būtų nuraudusi arba sutrikusi; Nikė tiesiog išlaukė, kol žvilgsnis grįš prie jos veido. Ji ištiesė ranką.
– Milorde.
– Grafiene. – Vyras spustelėjo jos pirštus tvirtai, tačiau švelniai, ir nusilenkė iki reikiamo lygio. – Ponia Feterstoun pasakojo, kad jau mėnesį esate mieste, – tęsė jis. – Apgailestauju, kad tik dabar sveikinu jus atvykusią į Londoną. Jeigu būčiau žinojęs, kad pasaulis pasikeis, tikrai nebūčiau išmainęs miesto linksmybių į nuobodžią viešnagę kaime.
Balsas buvo sodrus ir gerai moduliuotas, akyse spindėjo juokas. Iš savęs ir apskritai iš pasaulio. Arba bent taip jis nudavė. Nikė darkart nužvelgė jo pečius, kurių plotis neturėjo nieko bendra su jo siuvėjo meistriškumu, ir pajuto giliai pilve plazdantį pulsą. Moteriškas puikaus patino įvertinimas. Įspėjimas saugotis vyro, kuris taip lengvai sužadina moters geismus. Tokia moteriška silpnybė gali kelti pavojų misijai. Tačiau geismo Nikoleta nesibaimino. Geismas – dviašmenis kardas, kurį ji puikiai valdė ir kuriuo nedvejodama pasinaudotų, kad padarytų galą jo neištikimybei.
Nikė palenkė galvą.
– Žaviai pasakyta, milorde, bet smarkiai perdėjote.
Geibas sukikeno ir prispaudė ranką prie širdies.
– Prisiekiu garbe, miledi, jūs mane skaudinate.
– Neturėjau tokių ketinimų.
Ponia Feterstoun palietė jos ranką.
– Ar galiu akimirkai atsiprašyti, grafiene? Norėjau persimesti keliais žodžiais su bičiule ir ką tik pamačiau ją atvykus. Bijau tokioje sumaištyje ją pamesti.
Suplanuotas pasišalinimas, kad Nikė liktų viena su savo taikiniu.
– Žinoma, – sutiko Nikė. – Kol jūsų nebus, jo šviesybė mane tinkamai užims.
– Tikrai pasistengsiu, – atsiliepė Murshedas ir palydėjo jos kompanionę nusilenkimu. Po akimirkos jo kerinčioje šypsenoje pražydo jausmingas pažadas. – Gal galiu, bandydamas jus užimti, grafiene, pakviesti kitam šokiui?
Vilionė pasiduoti ją skrodžiančių mėlynų akių valios jėgai, jo absoliučiam pasitikėjimui, kad ji neatsisakys, traukė nenusakomai. Būk atsargi, priminė sau. Pasirodyk pernelyg nekantri, ir jis ką nors įtars. Arba ims nuobodžiauti. Nikė apgailestaujamai atsiduso.
– Ačiū, bet ne, šis šokis jau pažadėtas. Galbūt vėliau?
Sulaukęs signalo, prisiartino jaunuolis, kuris pakvietė ją šokti vos pasirodžiusią pokylių salėje. Nusilenkęs su triumfuojančia veido išraiška ištiesė ranką.
– Regis, šis šokis mano, grafiene. – Jo akys šaltai sutiko Murshedo žvilgsnį. Jaunuolis linktelėjo. – Milorde.
– Ji visa jūsų, – atsiliepė Murshedas tarytum vyras, turintis teisę perleisti ją kitam. – Grįšiu mudviejų šokio vėliau. Prieš vakarienę, man regis, taip susitarėme.
Nikė pakratė galvą, stebėdamasi, kaip šis vyras įsigudrino pelnyti progą palydėti ją vakarienės, bet nusišypsojo.
– Bien sûr 2. Iki.
Murshedas nusilenkė ir patraukė šalin.
Buvo lengviau, negu ji tikėjosi. Beveik pernelyg lengva.
Reikės būti atsargiai, kad neveiktų skubotai ir jo neišgąsdintų. Pavojingame žvalgybos pasaulyje patyrusio vyro taip lengvai neapkvailinsi.
Susižavėjimas moterimi. Retsykiais taip nutikdavo – net tokiam kaip jis viskuo persisotinusiam vyrui. Geibui patiko jos įžūlumas. Ir iš gundomu supratimu švytinčių žydrų akių su pilkomis kibirkštėlėmis viduriuke šviečiantis protas. Tos akys atrodė vyresnės nei jai iš tiesų buvo metų.
Bet vis tiek, kitomis aplinkybėmis, išgirdęs tos Feterstoun žodžius būtų skuodęs šalin. Galbūt sutapimas, kad grafienė nusprendė susivilioti jo draugija
