style="font-size:15px;"> – Paleisk juos, Džimi, – paragino Geibas.
Vyrukas atšoko į šalį, ir Geibas paragino ristūnus.
Grafienė Vilandri suraukė kaktą.
– Jūsų arklininkas nevyks kartu su mumis?
Taip, damutė gaudosi itin greitai.
– Užteks jūsiškio.
– Taip, bet kas prižiūrės jūsų žirgus, kol jodinėsime? Ak! – nusijuokė ji. – Jūs, milorde Murshedai, itin padykęs.
Vyras išsišiepė.
– Aš jau seniai mieste, grafiene. Spėjau išmokti, kaip pasimėgauti visais dailios ir kerinčios moters draugijos privalumais.
Nikoleta patogiau įsitaisė ant sėdynės.
– Meilikavimas man nepatinka.
– O jei tai tiesa, grafiene?
Ji papurtė galvą.
– Jūs nepataisomas. – Ji ištarė su prancūzišku akcentu, ir balse nuskambėjo su niekuo nesupainiojama glamonė. Viename žodyje susiliejo aksomas, medus ir puikus senas brendis. – Tačiau turėtumėte žinoti, milorde Murshedai, – tęsė ji, karietai vinguriuojant tarp lėtai krutančių vežėjų ir reikalus tvarkančių prekeivių, – kad gandai apie jus sklinda pirma jūsų. Mane įspėjo, kad Londone nėra tokios damos, kuri, jums nusišypsojus jos pusėn, neimtų baimintis dėl savo dorybės.
Конец ознакомительного фрагмента.
Текст предоставлен ООО «ЛитРес».
Прочитайте эту книгу целиком, купив полную легальную версию на ЛитРес.
Безопасно оплатить книгу можно банковской картой Visa, MasterCard, Maestro, со счета мобильного телефона, с платежного терминала, в салоне МТС или Связной, через PayPal, WebMoney, Яндекс.Деньги, QIWI Кошелек, бонусными картами или другим удобным Вам способом.
