sveikas protas – įsivaizdavo antraštę rytdienos laikraštyje: Nenaudėlis rokeris griauna viešbučio apartamentus!
Nuslinkęs atgal į miegamąjį, persibraukė ranka plaukus. Jam reikėjo pamąstyti. Privalėjo rasti tą merginą: ji – raktas, išlaisvinantis jo kūrybiškumą. Bet jis juk negali šūkauti visiems aplinkui, kad ką tik praleido naktį su moterimi, apie kurią žino tik tiek, kad ji vardu Keitlin. Žvilgsnis sustojo ties išdavikiška kraujo dėme ant paklodės, ir vaikinas nusikeikė. Ji ne tik atrodė nepatyrusi, ji iš tiesų buvo nekalta.
Privalėjo ją rasti. Galiausiai radęs tai, ko ieškojo, dabar tikrai neketino leisti išsprūsti iš rankų. Zikas žvilgtelėjo į laikrodį, stovintį ant naktinio stalelio. Vis dar anksti. Sukdamas galvą, ką daryti, užsisakė pusryčius iš kambarių tarnybos, tada nuėjo į vonią praustis ir rengtis. Žinojo iš patirties, kad tuoj dėl brėkštančios dienos darbų paskambins Martis ir dar keliolika kitų. Vienintelė priežastis, kodėl šįryt gavo šiek tiek ramybės – praėjusio vakaro labdaros koncertas buvo paskutinis iš suplanuotųjų artimiausiam laikui.
Kai atnešė pusryčius, Zikas buvo sumanęs vieną vienintelę galimą išeitį (žinoma, visada galima pasamdyti ir privatų detektyvą). Turbūt Keitlin nusipirko bilietą į koncertą iš anksto, gal mokėjo kreditine kortele, todėl kas nors iš kasininkų turėjo užsirašyti jos pavardę. Kad taip jis galėtų prieiti prie šios informacijos…
Vaikinas kibo į blynus ir plaktą kiaušinienę su kumpiu, viena akimi peržvelgdamas vietinius laikraščius, kuriuos paprašė atnešti kartu su pusryčiais. Gurkštelėjęs kavos, atsivertė šeštąjį New York Post puslapį pažiūrėti, ar paskalų skyreliuose nieko nėra apie vakarykštį koncertą, ir vos jos neišpurškė. Kava kliūstelėjo per puodelio kraštą, o vaikinas kaip įgeltas šoko nuo kėdės, saugodamasis, kad nenusiplikytų – iš laikraščio į jį žvelgė nuotrauka, paparaco padaryta vakar vakare Waldorfe, jam su Keitlin sprunkant į liftą. Pirmoji straipsnio eilutė šaukte šaukė: Turtingosios paveldėtojos Skarlet Eliot ir roko muzikanto Ziko Vudlou vidurnakčio susitikimas!
Paveldėtoja?! Kas per velniava?
Pyktis tulžimi sukilo galugerkly. Nejau jį vakar vakare paprasčiausiai apmovė? Bet ne, akivaizdu, kad ji buvo nekalta. Suraukęs antakius, Zikas ėmė sukti galvą, ar tik ji nebus mėginusi įgyvendinti kokios nors keistos fantazijos apie roko žvaigždę, viešbučio kambarį ir prarastą nekaltybę?
Jis greitai permetė akimis visą straipsnį. Pasirodo, kad Keitlin tikrasis vardas – Skarlet Eliot ir priklauso galingajam Eliotų klanui. Eliotų leidybos verslo turtų paveldėtoja. Netgi jis buvo girdėjęs apie pačią šeimą bei Eliotų leidybos korporaciją. Jei atmintis neapgauna, Eliotams priklauso viskas, pradedant prestižiniu naujienų leidiniu Pulsas ir baigiant garsenybes medžiojančiu žurnalu Snap.
Na, dabar jis bent jau žino, kaip susekti Keitlin – šeštasis puslapis pasidarbavo už jį. Tačiau, nelaimė, ant jo pečių užgriuvo kita problema – Keitlin nėra tiesiog roko gerbėja. Ji – turtinga paveldėtoja, kuriai jis ką tik atėmė nekaltybę, ir jųdviejų nuotrauka visu gražumu puikuojasi rytiniame laikraštyje!
Vaikinas nuoširdžiai tikėjosi, kad pats faktas, jog jos šeima verčiasi leidyba, tėra atsitiktinumas, o ne priežastis, kodėl Keitlin – arba Skarlet – jį susirado. Jei ne, jai tai atsirūgs; netgi jei jam pačiam tektų brangiai sumokėti! Jis pasirūpins, kad ir jo Dafnės antrininkei tektų mokėti tiek pat. Čiupęs telefoną, Zikas surinko abonentų informacijos numerį ir paprašė Eliotų leidybos korporacijos adreso.
Samer sėdėjo prie darbo stalo ELK būstinėje ir spoksojo į sieną. Ji negalėjo patikėti, kad per pastarąsias dvidešimt keturias valandas jos gyvenimas apsivertė aukštyn kojom. Kada ji spėjo tapti tokia impulsyvi? Arba tokia kvaila? Mergina susigūžė. Ir ką ji pasakys Džonui?!
Laimė, Džonas dar nebuvo grįžęs iš kelionės. Šiaip ar taip, ką gi ji galėtų jam pasakyti?
O, sveikas. Taip džiaugiuosi, kad sugrįžai. Taip, taip… ne, nenutiko nieko ypatinga. Tiesiog atidaviau nekaltybę roko žvaigždei. Spėju, būsi apie jį girdėjęs? Zikas Vudlou.
Mergina sudejavo, užsikniaubė ant stalo ir vėl pasitrynė akis. Ji jautėsi negaluojanti, o pilvo raumenys buvo tarsi į kumštį susigniaužę.
Ir kas ją buvo apsėdęs?
Vienu žodžiu, Zikas. Atsakymas neprašytas atėjo į galvą, ir mergina pasijuto kaistanti. Iš tiesų nebuvo prisiminimo iš praėjusios nakties, kuris nebūtų vertęs jos rausti. Tai buvo viena iš nuostabiausių patirčių jos gyvenime. Nepaisant to, kad spauda Ziką vadino mergišiumi, keičiančiu moteris taip greitai ir paprastai kaip pirštines, jis buvo aistringas, švelnus ir atidus meilužis. Ji nebūtų galėjusi įsivaizduoti geresnio būdo prarasti nekaltybę. Tačiau naktį ji negalėjo nė bluosto sudėti: vartėsi lovoje ir iki patekant saulei kankino save mintimis, kas gi privertė ją taip neapdairiai pasielgti. Alkoholio tikrai nepadaugino. Tiesa, kol Skarlet padėjo jai pasipuošti, dėl drąsos buvo išgėrusi porą taurių vyno Charizmos salone, bet tai buvo kelios valandos prieš įžengiant į Waldorfą, o persirengimo kambaryje su Ziku ji juk tegėrė alaus.
Ne, mergina negalėjo kaltinti alkoholio, kad ir koks viliojantis pasiteisinimas tai būtų. Žinoma, pastaruoju metu jai teko stebėti, kaip dėl juokingo senelio mesto iššūkio y˜ra jos šeima. Žurnalo The Buzz redakcijoje tikrai tvyrojo didesnė įtampa nei paprastai. Tačiau ką ji mėginanti apgauti? Ji tik kukli reklamos redaktorė. Visos bėdos prislėgdavo The Buzz vyriausiojo redaktoriaus, jos dėdės Šeino, pečius.
Samer prisiminė, kad šįryt į darbą save teko stumte stumti, ir susiraukė. Ji pavėlavo visa valanda. Šeinas matė ją ateinant ir nutaisė nustebusią miną. Mergina būtų jautųsis geriau, jei bent tą valandą, kurią jau sėdi darbe, leistų naudingai. Tačiau, kad ir kaip liūdna, Samer tesugebėjo įjungti kompiuterį, tris kartus nukeliauti iki virtuvėlės kavos, vandens, dar puodelio kavos ir praspoksoti į sieną.
Buvo dar vienas vakarykščio elgesio paaiškinimas – ir jis graužė sąžinę. Džonas. Tas kelias savaites nuo tada, kai jis pasipiršo, mergina jautėsi nerami, ją persekiojo nuojauta, kad daro klaidą. Užuot planavusi vestuves, vos Skarlet ar senelei apie tai prabilus, Samer nukreipdavo kalbą į šalį.
Taigi, ar ji permiegojo su Ziku dėl sužadėtuvių su Džonu, ar nepaisant jų? Ar ji nesąmoningai bando sužlugdyti savo sužadėtuves, ar tiesiog neatsispyrė Ziko žavesiui?
Ji vis dar negalėjo patikėti taip atsainiai praradusi tiek saugotą nekaltybę. Buvusioji protingoji Samer Eliot įkalbėjo Džoną palaukti vestuvių nakties. Savo vestuvių naktį ji įsivaizdavo kaip rūpestingos atrankos, kurią buvo pradėjusi vos baigusi koledžą, siekdama rasti tą vienintelį, kulminaciją. Koks laikas gali labiau tikti nekaltybei prarasti nei vestuvių naktis?
Laukti nebuvo labai sunku. Mergina žinojo ištekėsianti iki dvidešimt šešerių, jeigu laikysis plano, ir, mąstė ji, jeigu jau žvaigždė Džesika Simpson galėjo atsispirti žaviajam Nikui Leičiui iki jų vestuvių nakties, galėsianti ir ji pati.
Ir būtent tada, praėjusį vakarą, ji turėjo griūti į lovą su Ziku, nors pažinojo jį tik kelias valandas! Dar labiau smerktina, kad ji nė kartelio neprisiminė Džono. Iki šio ryto.
Ji toks žmogus, kokius kiti vadina niekšais. Išgama. Purvina. Rytą pažvelgusi į veidrodį, stebėjosi, kodėl jai dar neišaugę žvynai ir ji neatšoka,
