Roberts filme Graži moteris. Brajenas pirmiausia nusivedė ją pirkti kontaktinių lęšių. Konsultantė iš karto parinko jai tinkančius žalius lęšius, iš optikos salono ji išėjo atsikračiusi akinių. O ir matė kur kas geriau. Jau buvo pamiršusi, koks stebuklas tie kontaktiniai lęšiai.
Paskui Brajenas nusivedė ją nusipirkti to, kuo Skarlet nebuvo pasirūpinusi, o labiausiai reikėjo sportinės aprangos. Jis nupirko Liusei aukščiausios klasė Nike sportinukus ir porą dizainerių sukurtų sportinės aprangos komplektų. Iki vakar dienos ji išvis nebuvo vilkėjusi dizainerių sukurtų drabužių ir buvo įsitikinusi, kad kvaila mokėti tokius pinigus vien už etiketę. Bet dabar suprato, kad šie drabužiai daug geresnės kokybės nei masinės gamybos. Jie puikiai jai tiko ir buvo labai jaukūs.
Liusė užsiminė, kad neturi naktinių marškinių, ir Brajenas nusivedė ją į brangią apatinio trikotažo parduotuvę.
– Man nereikia tokios prabangos, – užprotestavo Liusė. – Jau ir taip daug išleidai…
– Niekai. Noriu, kad jaustumeisi patogiai, o juk tai neįmanoma su pigiais poliesterio marškiniais.
– Bet juk nesijausiu patogiai ir su lopinėliu prabangios medžiagos. Šie marškiniai labiau apnuogina kūną, nei pridengia.
Vis dėlto gerai apsidairiusi Liusė pamatė, kad drabužiai čia pasakiški, ir tikrai skirti ne gundyti. Įvairiausių švelnių spalvų šilkiniai chalatai, o greta jų – gražučiai medvilniniai marškinukai. Tokie, kokių ji ir norėtų. Jaukūs ir patogūs.
– Oi oi oi, – suaimanavo Brajenas pamatęs, kad ji apžiūrinėja persiko spalvos marškinius, bandydama susirasti tinkamą dydį.
Liusės oda net pagaugais nuėjo.
– Kas? – paklausė ji. Nejaugi kažkas jau susekė? Liusė apsidairė svarstydama, kur slėptųsi, jeigu staiga pasipiltų kulkų kruša.
– Mano pamotė… Ir kodėl būtent čia jai prireikė ateiti? – širdo Brajenas. – Padėk tuos naktinius. Tokių aš tikrai nepirkčiau savo merginai. Imk, – jis čiupo nuo pakabos trejus trumpučius naktinius marškinius ir sviedė Liusei į glėbį. – Eik, pasimatuok. Gal kaip nors pavyks išsisukti nesusitikus. Po galais, ji mus pamatė! Per vėlu!
Moteris, apie kurią kalbėjo Brajenas, buvo mažutė, smulki, stilingai pakirptais nenatūralios platinos spalvos plaukais. Vilkėjo aptemptus džinsus, kurie laikėsi ant klubų, ir ankštus marškinėlius, kurie labai gražiai gulė ant chirurgo skalpelio pagražintos figūros.
Būtų buvusi tikrai graži, jei ne pasipūtėliška veido išraiška, kuri, kaip Liusė jau suprato, buvo jai įprasta.
– Brajenai, ką, dėl Dievo meilės, tu veiki apatinio trikotažo parduotuvėje?
– Sveika, Šeron, – be jokio entuziazmo pasisveikino Brajenas. Jie nė neprisilietė vienas prie kito. – Perku dovaną. Čia Lindsė Morgan. Lindse, čia mano pamotė Šeron Eliot.
Šeron nežymiai linktelėjo ir nužvelgė Liusę nuo galvos iki kojų.
– Dėkui Dievui, netrukus vėl būsiu Šeron Stails.
– Malonu su jumis susipažinti, – mandagiai tarė Liusė. – Brajenai, einu, pasimatuosiu, kol judu pasikalbėsite.
Ji nuskuodė į matavimosi kabiną, trokšdama kuo skubiau pabėgti nuo antipatijos, kurią akivaizdžiai vienas kitam jautė Brajenas ir pamotė. Kol matuosis, Brajenas galės paaiškinti Šeron, iš kur jo gyvenime atsirado nauja mergina, ir nebijoti, kad ji leptelės ką nors ne taip. Liusė nelabai ką nutuokė apie Brajeno reikalus ir nusprendė, kad bus geriausia visko mokytis pamažiukais. Dar nepamiršo pamišėliškos istorijos, kurią iš jos išpešė Skarlet – o juk reikės toliau gyventi ir kažkaip suktis.
Nuėjusi į kabiną ji kaipmat nusimetė drabužius ir apsivilko vienus iš naujųjų šilkinių naktinių marškinių. Brajenas visiškai atsitiktinai čiupo pirmus pasitaikiusius, bet pataikė tinkamą dydį – drabužėlis buvo tiesiog fantastiškas.
Staiga Liusė susigriebė, kad jau mato save su šiais naktiniais Brajeno namuose, o jis taip geidulingai žvelgia į ją.
Nors minčių niekas negalėjo perskaityti, Liusė nuraudo. Ir žaibiškai apsisprendė – ims būtent šiuos marškinius, ir dar porą panašių. Gana būti senamadiškai, nors Brajenas niekada nepamatys šių mielų drapanėlių ant jos kūno.
– Kas ji tokia? – paklausė Šeron tą pat akimirką, kai liko dviese su Brajenu.
– Sutikau Paryžiuje, bet ji kanzasietė, – paaiškino Brajenas, bandydamas nenutolti nuo istorijos, kurią Liusė papasakojo Skarlet. Nuo to laiko, kai prasidėjo skyrybų procesas, Šeron beveik nebendravo su šeima, tik kartkartėmis susitikdavo su jo tėvu, derindami skyrybų detales.
– Ir tu perki jai apatinį trikotažą?
Brajenas gūžtelėjo pečiais.
– Argi negerai, kad vyras savo merginai perka apatinius?
Šeron kilstelėjo antakius.
– Ak, tai ji tavo mergina. Nepamenu, kad kada nors būtum turėjęs merginą, – įgėlė ji, tarsi visą gyvenimą būtų jį pažinojusi.
Brajenas nuleido negirdomis.
– Lindsė nepaprasta.
– Taip, atrodo labai… miela, – tarė Šeron. – Na, aš jau bėgsiu. Esu pakviesta į vestuvinių dovanų įteikimo vakarėlį. Kad ir kaip nekenčiu tokių dalykų, renginys vyks Carlyle[8] , girdėjau, ketina užsukti kelios įžymybės.
To reikėjo ir tikėtis. Šeron buvo neeilinė garbėtroška. Iš pasiturinčios šeimos, Patrikas pats ją išrinko savo sūnui Danieliui. Jos tėvai nebuvo tokie žinomi kaip Eliotai, ir užlipusi ant aukštesnio laiptelio Šeron atsiskleidė visu gražumu, tobulai vaidindama turtuolio žmonos vaidmenį. Ji atstūmė savo senuosius draugus, susirado naujų, užimančių aukštesnę padėtį. Dabar ji troško skristi dar aukščiau.
Brajenas negalėtų tvirtinti, kad nekenčia Šeron, nes ji buvo gana tolerantiška jam ir jo broliui Kalenui, dviem padaužoms posūniams. Bet švelnių jausmų jai taip pat nepuoselėjo.
Šeron pradingo parduotuvės gilumoje ir Brajenas atsipeikėjo bestovįs vienas tarp daugybės seksualių apatinių. Kažkodėl kiekvieną drabužėlį, į kurį tik pažvelgdavo – kiekvieną liemenėlę, kelnaites, apatinuką ar naktinius marškinius – įsivaizduodavo ant Liusės kūno. Ir niekaip negalėjo atsikratyti šių vaizdinių.
Jis manė, kad tai, kas nutiko praėjusį vakarą – tik atsitiktinumas, silpnumo akimirka, kurią išprovokavo pasikeitusi Liusės išvaizda. Bet išvydęs ją šįryt suprato, kad prie Liusės Miler jį traukia ne drabužiai ar plaukų spalva – tai kur kas rimčiau.
Liusė spinduliavo vidine šiluma. Iki šiol Brajenas dar nebuvo sutikęs tokios moters. Kad ir ką sakytum, jis pats yra iš bjauraus, šešėlinio pasaulio. Šiuo metu jųdviejų pasauliai persidengė, bet tik laikinai. Ji nepriklauso jo pasauliui, jis negali priklausyti josios. Tai reikėtų prisiminti.
Po kelių
Carlyle – prabangus viešbutis Manhatane, Niujorke (vert.).
