Australijos deimantai. Antra knyga. Yvonne Lindsay
Чтение книги онлайн.
Читать онлайн книгу Australijos deimantai. Antra knyga - Yvonne Lindsay страница 17
– Kaip gaila, kad penktasis akmuo dingo lyg į vandenį.
– Aš rūpinuosi ir tuo, – labai paslaptingai prasitarė Metas. – Bet dabar paprašysiu sukurti tokį papuošalą, lyg jau turėtume penktąjį – vidurinį – deimantą. Ar galėsi?
– Be abejonės. Ar gali man duoti kelias savaites, kad užbaigčiau pradėtą darbą?
Jis pritarė:
– Šiandien norėjau tik išgirsti tavo sutikimą.
– Tu jį turi, – atsakė palaimingai šypsodamasi Danielė. – Su džiaugsmu to imsiuosi. Esu dėkinga, kad pagalvojai apie mane.
Meto šypsena užgimė iš lėto, tačiau apšvietė visą dailų veidą.
– Tu be galo talentinga dizainerė, be to, esi Hamond. Tobulas pasirinkimas.
Jie dar gerą valandą šnekučiavosi apie papuošalų verslą, šiek tiek apie Bleiką, o baigė ką tik įvykusiomis jo brolio Džerado sužadėtuvėmis su Brajena.
Danė jautėsi daug labiau atsipalaidavusi nei susitikimo pradžioje, tad prisiminė prieš kelias savaites sklandžiusias kalbas, kad Džeradas Hamondas ir yra dingęs Hovardo pirmagimis. Jai labai palengvėjo, kad Metas neįsižeidė paminėjus Blekstounų vardą.
– Gal biologinė Džerado motina ir turėtų ką papasakoti.
Danė nusistebėjo – laikraščiuose nė žodeliu nebuvo užsiminta apie biologinę Džerado motiną. Meto lūpos kiek įsitempė.
– Buvau su ja susitikęs. Ji nuolat kaulija Džerado pinigų, o gavusi dingsta taip pat netikėtai, kaip ir atsiranda.
Jai skaudėjo širdį dėl Džerado – be galo dailus, perspektyvus teisininkas, ką tik iškeptas sužadėtinis, o praeitis vis neduoda ramybės ir aitrina žaizdas. Antra vertus, jis bent jau žino, kas jo tikroji motina… Pusbrolis tuojau pat pastebėjo pasikeitusią Danielės nuotaiką ir nukreipė kalbą apie tai, kaip šeima galėtų netrukus pasimatyti.
– Brajena jo nepaleidžia nė per žingsnį ir tempiasi visur drauge. Vargšas vyrukas. – Metas smagiai nusikvatojo. – Gal galėtume susibėgti, kai juodu grįš?
Nedrąsus, bet vis dėlto pirmas žingsnis.
– O Bleikas? Ir mano motina? Gal ir jie galėtų prisidėti?
– Kodėl gi ne?
Trise jie pavakarieniavo garsiame restorane po atviru dangumi, apsupti didžiulių atogrąžų palmių giraitės. Kvinas pasveikino ją sužinojęs apie Nuotakos Rožės vėrinį ir patikino, kad nuo šiol ji tikrai taps pastebima juvelyrikos pasaulyje. Tada atsisuko į Metą.
– Regis, aptikome penktojo deimanto pėdsakus, tačiau jie jau atvėsę. Pranešiu tau, kaip sekasi.
Metas neįstengė nuslėpti nusivylimo, bet kilstelėjo taurę sveikindamas juos abu:
– Dėkoju, Kvinai. Kas nors turi ką nors žinoti. Daniele, nekantriai laukiu, kada imsiesi Nuotakos Rožės vėrinio. Tikėkimės, turėsime visus penkis akmenis.
Ši diena buvo nuostabiausia jos gyvenime. Mama bus devintame danguje sužinojusi, kad buvo atvykęs Metas. Nuo minties apie tai, kad atsirado galimybė perrašyti Širdies deimantų istoriją, tiesiog svaigo galva. Tik pagalvokite, Kvinui gali pavykti aptikti penktąjį deimantą… Tai tobula tobulos dienos pabaiga.
Danielė trumpam pasitraukė į damų kambarį, o vyrai tuo metu aptarė savo reikalus. Ji neketino slapta klausytis, tačiau palmės atrodė tokios vienodos, kad ji pasirodė iš kitos pusės – Metas sėdėjo jos vietoje, abiejų bičiulių galvos palinkusios viena prie kito. Kažkas privertė ją stabtelėti prie artimiausio medžio kamieno ir jos ausis pasiekė Blekstounų vardas.
– Kalbėjausi su trimis akcininkais, – dėstė Metas. – Jei tu prie mūsų prisidėtum…
Tuomet Danielė išgirdo Kvino balsą:
– Jei jūs nusiteikę rimtai, valdyboje reikės Džeiko Vanso, o ne manęs, nes turiu nedaug akcijų.
– Susitinku su Džeiku kitą savaitę. Mirus Hovardui, Blekstounų imperija susvyravo. Perinis su Rajenu šnairuoja vienas į kitą ir galanda dantis, o Kim visą laiką tik ir mėgina juos nuraminti. Tiesiog noriu palaikyti įtampą.
Danės vyno nurausvinti skruostai akimirksniu neteko spalvos. Širdį suspaudė nuojauta, kad pusbrolis ėmėsi nedoro žaidimo. Ji lukterėjo norėdama išgirsti, ką atsakys jos meilužis.
– Metai, manęs nedomina pjautynės. Man pakanka tų kelių turimų akcijų.
Danielė atsipalaidavo ir žvilgterėjo iš už medžio kamieno. Metas atsilenkė ir susidėjo rankas už galvos.
– Maniau, kad nė už ką nepraleisi progos apsukti Blekstounus. Ypač turint galvoje tavo istoriją.
Kvinas susiraukė.
– Aš buvau sukryžiavęs kardus su Hovardu, ne su Blekstouno deimantais.
– O gal tu supainiojai verslą su malonumu? – atsainiai drėbė Metas.
Ji pastebėjo, kaip grėsmingai žybtelėjo jo akys, ir jai užėmė kvapą. Kvino balsas buvo žemas, bejausmis ir tylus. Danielei teko įsitempti, kad išgirstų, kas sakoma.
– Danė – mano asmeninis reikalas, supranti?
Jos širdis daužėsi taip, kad ji nieko kito negirdėjo. Vis dėlto ausis pasiekė Meto atsiprašymas.
– Bet jei palenksiu Vansą į mūsų pusę, ar prisidėsi?
– Jei Džeikas paprašys parduoti, aš parduosiu.
Ji dar kelias sekundes pastovėjo už medžio mėgindama nuraminti įsiaudrinusius jausmus. Jautėsi džiugiai dėl to, kad Kvinas nepaneigė, jog tarp jų kažkas yra. Tačiau labai nusiminė, kad Metas akivaizdžiai dar nepasiruošęs dviejų šeimos atšakų susijungimui. Ir klausimas, ar kada nors bus pasiruošęs? Širdį užgulė sunkumas, kad susidėjo su priešu. Gal net dviem.
SEPTINTAS SKYRIUS
– Kvinai, ar girdėjai sklandančius gandus dėl Blekstouno deimantų perėmimo?
Jo akys staiga plačiai atsivėrė – klausimas buvo daugiau nei netikėtas. Jis tysojo lovoje tingiai mąstydamas, kad anksčiau atsitiktiniai meilės nuotykiai niekada nesibaigdavo rytiniu seksu, o juo labiau