tarė Erika. – Teisingai supratai. Kitas pavyzdys: pilkai išdažytame kambaryje žmogus pasijaučia nuvargęs.
Tija linktelėjo.
– Reiktų perdažyti mūsų matematikos kabinetą. Dabar jis išdažytas bjauria ruda spalva. Vos tik įžengusi į tą kabinetą užsimanau miego.
– Aišku, matematika čia niekuo dėta, – paerzino Erika.
Tija papurtė galvą.
– Ne, rimtai. Tie dažai jau lupasi ir taip toliau. Moksleiviai dažniausiai bėga iš pamokų, vykstančių tame kabinete, – paaiškino ji.
– Tada galbūt „Namų stilius“ galėtų finansuoti kabineto remontą, – įsiterpė tarpduryje išdygęs Genonas. – Atleiskite, nugirdau jūsų pokalbį.
Tija nužvelgė Genoną nuo galvos iki kojų ir klausiamai pažvelgė į Eriką:
– Kas čia toks?
– Tija Rodžers, čia ponas Genonas Eliotas, „Pulso“ žurnalo vykdomasis redaktorius, – atsakė Erika. – Pone Eliotai, Tija moko mane būti jos globėja.
– Jai, kaip naujokei, sekasi visai neblogai, – Tija paspaudė ištiestą Genono ranką. – Maniau, kad pagrindinis ELK bosas bus koks senukas. Tu ne toks jau ir senas.
Erika nusijuokė.
– „Eliotų leidybos korporacijos“ vadovas yra Patrikas Eliotas, Genono senelis.
– A… – nutęsė Tija, – aišku, nenorėčiau įžeisti panelės Leiven, bet „Pulsas“ daug šaunesnis už „Namų stilių“.
Genonas nusišypsojo.
– Ačiū, šiuo klausimu esu šališkas. O ir panelė Leiven kaip įmanoma greičiau pereis dirbti pas mus.
Tija atsisuko į Eriką ir žioptelėjo:
– Čia tai geras!
– Tad jei nori, kad tavo matematikos kabinetas būtų perdažytas, verčiau prašyk dabar pat, – pasiūlė Genonas.
Erika žvilgterėjo į jį:
– Tu rimtai?
– Žinoma. Interjeras, pagalba visuomenei ir rūpinimasis žmonėmis. Gal netgi brūkštelčiau teptuku per sieną.
Erika atidžiai įsižiūrėjo į Genoną:
– Nežinojau, kad moki dažyti.
– Tai ne taip jau ir sudėtinga, – Genonas dėbtelėjo į ją iš padilbų.
– Bet ar tau kada nors teko ką nors dažyti? – Erikos balse nuskambėjo abejonė. Juk Genonas vis dėlto milijardierius. Kam, po šimts, milijardieriui dažyti pačiam?
– Taip, – linktelėjo Genonas. – Mes su Tyganu, Lijamu ir Kalenu dar paauglystėje esame nudažę valčių pašiūrę. Seneliui atrodė, kad fizinis darbas – neatskiriama charakterio ugdymo dalis.
– Ar tai pasiteisino? – neatsispyrė pagundai paklausti Erika.
– Atsirado dar didesnis noras gerai mokytis, kad nereiktų užsidirbti pragyvenimui iš dažymo, – nusijuokė Genonas.
Dar viena istorija iš jo praeities. Erikos veidą nutvieskė palaiminga šypsena, tarsi ji būtų gavusi neįkainojamą dovaną.
– Vėl apie pažymius, – įsiterpė Tija. – Kalbate kaip panelė Leiven.
– Smagu girdėti, kad mūsų požiūriai nors kai kur sutampa, – sumurmėjo Genonas. – Kiek dar laiko judvi planuojate čia užtrukti?
– Tiesą sakant, jau ruošėmės eiti, – atsakė Erika. – Išgersime karšto šokolado, tada įsodinsiu Tiją į taksi. Ryt jai į mokyklą.
Tija suraukė nosį.
– Neprieštarautumėte, jei eičiau kartu? – pasiteiravo Genonas. – Galiu jums pasiūlyti savo vairuotojo paslaugas.
– Jėga! – šūktelėjo Tija. – Ar važinėjate limuzinu?
Genonas šyptelėjo:
– Atleiskite, bet teks tenkintis paprastu linkolnu.
– Nieko tokio, – atsakė Tija. – Limuzinas mūsų rajone greičiausiai atrodytų labai ne vietoje.
– Tu tikrai neprivalai mūsų vežioti, – paprieštaravo Erika, baimindamasi kelionės atgal dviese su Genonu. Kaip ji laikysis savo pusmetrio taisyklės ant užpakalinės automobilio sėdynės?
– Nieko tokio. Aptarsime kabineto remontą, o grįždami atgal pasikalbėsime apie „Pulsą“.
Nenoromis Erika pripažino sau, kad Genonas su Tija elgėsi labai maloniai. Mašinoje ir kavinėje jis atsakinėjo į jos klausimus, nepiktai paerzindavo ir paragino siekti mokslo. Genonas pavaišino jas karštu šokoladu, vėliau, pakeliui į Tijos namus, pasidomėjo, kaip, jos nuomone, matematikos kabinetas turėtų atrodyti po remonto.
– Reikia jį išdažyti ryškiomis spalvomis, kad per pamokas mes neužmigtume, – atsakė Tija. – Pavyzdžiui, geltonai…
– Tyrimai rodo, kad geltonai dažytuose kambariuose kūdikiai dažniau verkia, o žmonės pasidaro jautresni, – įsiterpė Erika.
Genonas klausiamai į ją žvilgterėjo:
– Iš kur žinai apie kūdikius?
Erika gūžtelėjo.
– Teko domėtis dirbant „Namų stiliuje“. Raudona – stimuliuojanti spalva, bet kai kurie tyrimai atskleidė sąsają tarp raudonos spalvos ir padidėjusio agresyvumo.
Tija ėmė vartyti akis.
– Ko jau ko, bet agresijos mažiausiai trūksta. Kasdien vyksta drakės.
– Agresijos netrūksta, – automatiškai pataisė Erika. – Be to, kasdien vyksta muštynės.
– Taip ir sakiau, – atsikirto Tija.
Genonas sukikeno.
– O ką manai apie rožines sienas? Tik pagalvok prieš atsakydama „ne“, – paprašė Erika.
– Rožines? – Genono balse nuskambėjo nuostabos ir pasibjaurėjimo gaidelės.
– Būk geras, trumpam pamiršk esąs „tikras vyras“, – atkirto Erika.
Tija papurtė galvą.
– Ne, tik ne rožinė. Vaikinai tyčiotųsi iš manęs iki gyvenimo pabaigos, be to, jie tikrai nesėdėtų tokiame kabinete.
– Tyrimai parodė, kad mokinių rezultatai pagerėja, kai jie mokosi kabinetuose, išdažytuose rožine
